Kas mes esame
Mūsų centras yra vienas didžiausių Lietuvoje plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos centrų, kuriame sėkmingai atliekamos sudėtingos daugiaprofilinės rekonstrukcinės, mikrochirurginės krūtų, galūnių, galvos-kaklo srities operacijos.
Sukaupta daugiau nei 35 metų klinikinė patirtis plaštakos, periferinių nervų chirurgijoje.
Šiame centre teikiama skubi pagalba esant galūnių ir jų segmentų amputacijoms, sudėtingiems galūnių sausgyslių, nervų, kraujagyslių pažeidimams.
Centre vyksta praktiniai užsiėmimai III kurso studentams lietuvių ir anglų kalbomis. Per metus vidutiniškai studijuoja apie 150 studentų, skaitomos paskaitos gydytojams kursantams. Per metus tobulinasi apie 30–40 įvairių specialybių gydytojų: chirurgų, ortopedų-traumatologų, neurologų, reumatologų.
Centre per metus vienu metu dirba bei studijuoja apie 10 plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos bei kitų specialybių gydytojų rezidentų: bendrosios, pilvo, veido-žandikaulių, burnos chirurgijos, dermatologijos, sporto medicinos.
Visame pasaulyje mikrochirurgijos metodo įdiegimas klinikinėje praktikoje pradėtas eksperimentinėse laboratorijose. Vėliau, įsisavinus mikrochirurginę techniką, išmokus mikroskopo pagalba susiūti smulkias kraujagysles ir nervus, atliktos pirmosios galūnių replantacijos. Pirmąją rankos piršto (tai buvo nykštys) replantaciją taikant mikrochirurgijos metodą 1965 m. atliko japonai Komatsu ir Tamai. Panašiu keliu, tačiau gana įdomiomis aplinkybėmis, mikrochirurgija vystėsi ir Lietuvoje.
XX a. 8 dešimtmečio pabaigoje tuometinėje Sovietų Sąjungoje vienintelis mikrochirurgijos centras buvo Maskvoje. Lietuvoje steigti tokio centro bent artimoje ateityje neplanuota. Šią idėją iš už Atlanto atsivežė doc. M. Vitkus. Viešėdamas JAV, jis aplankė visame pasaulyje gerai žinomus rekonstrukcinės mikrochirurgijos, plaštakos chirurgijos centrus. Pamatęs ten jau kasdienybe tapusias galūnių replantacijas, audinių kompleksų transplantacijos operacijas, pasiektus puikius rezultatus, nusprendė pasėti mikrochirurgijos metodo grūdą ir Lietuvoje.
1979 m. pradėtas intensyvus darbas pačių iniciatyva įkurtoje mikrochirurgijos laboratorijoje. Joje atlikta daugybė mokslo – eksperimentinių darbų su laboratoriniais gyvūnais: bandyta ir ištobulinta smulkių kraujagyslių (diametras – 1 mm ir mažiau) susiuvimo technika naudojant operacinį mikroskopą ir labai plonus chirurginius siūlus.
1980 m. Vilniaus „Raudonojo kryžiaus" ligoninėje prof. Kęstutis Vitkus ir doc. Mečislovas Vitkus pirmąkart Lietuvoje replantavo du visiškai amputuotus rankos pirštus. Operacija buvo sėkminga. Tai, kas tuo metu atrodė tarsi stebuklas, vėliau tapo mikrochirurgų kasdienybe. Norisi pasidžiaugti, kad nuo pirmosios pasaulyje atliktos piršto replantacijos iki tokios pat operacijos Lietuvoje tepraėjo 15 metų. Per trumpą laiką suburtas tikrų entuziastų kolektyvas. Kasdienis kruopštus darbas ir gabių jaunų chirurgų užsidegimas netruko duoti vaisių. Ligoninės administracijai išskyrus keletą palatų ortopedijos-traumatologijos skyriuje ir leidus naudotis viena iš operacinių, mikrochirurgų darbas palengva įgavo pagreitį – pradėta teikti mikrochirurginė pagalba visos Lietuvos mastu.
1982 m. balandžio 1 d. šioje ligoninėje įkūrus Rekonstrukcinės mikrochirurgijos skyrių (nuo 2001 metų – Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyrius), mikrochirurginė pagalba žymiai išsiplėtė. Tuo metu tai buvo vienintelis tokio pobūdžio chirurgijos padalinys visame Pabaltijo regione, todėl skubi bei planinė mikrochirurginė pagalba buvo teikiama ir Latvijos, Estijos, Kaliningrado srities, o taip pat Baltarusijos ir tolimesnių geografinių vietovių gyventojams. Gydytojai iš šių šalių atvykdavo pasisemti patirties. Tai padėjo įkurti mikrochirurgijos skyrius Rygoje, Minske.
Pradžioje daugiausia dėmesio skirta plaštakos rekonstrukcijai, jos funkcijų atkūrimui. Vėliau, sparčiai įsisavinant vis naujų sudėtingų operacijų atlikimo techniką, tapo įmanoma išgydyti ir pacientus, daugelį metų sergančius lėtiniais apatinių galūnių kaulų osteomielitu, pseudoartrozėmis, dėl traumų atsiradusiais minkštųjų audinių, kaulų, sausgyslių, nervų defektais. Anksčiau šių pacientų gydymas buvo ilgas ir varginantis, o rezultatai netenkino nei gydytojų, nei pacientų. Mikrochirurgijos metodo pritaikymas išplėtė rekonstrukcinės chirurgijos galimybes – padarė joje perversmą.