Geriau papildomas testas, nei nevilties jausmas ateityje
2020 metais atlikus citopatologinį PAP testą, Vitalijai buvo nustatyti žemo laipsnio gimdos kaklelio ikivėžiniai pakitimai (LSIL). Moteris dirba sveikatos sektoriuje, domisi sveikatos temomis, todėl ši diagnozė jos neišgąsdino. „Pradinių žinių turėjau, žinojau PAP testų rezultatų reikšmes, tad teoriškai supratau, kad pakitimai yra minimalūs. Labai pasitikiu savo gydytoja ginekologe, kuri man ramiai išaiškino ir patvirtino tą patį – LSIL – labai ankstyvi ikivėžiniai pakitimai, kuriuos laiku užčiuopus viską galima sutvarkyti, – patirtimi dalinasi Vitalija Gelžinytė. – Natūralu, kad šiek tiek nerimo buvo, tačiau po pokalbio su gydytoja dar objektyviau vertinau situaciją, ypač po palankaus ŽPV tyrimo rezultato – jis buvo neigiamas. Neabejodama nusprendžiau pasiskiepyti, naudojau gydytojos paskirtus preparatus ir stengiausi būt pozityvi. Po pusmečio atliktų tyrimų rezultatai buvo geri ir tai tik patvirtino, kad reikia reguliariai tikrintis bei klausyti gydytojo patarimų”.
Dabar Vitalija kiekvienų metų pavasarį lankosi pas gydytoją ginekologę ir atlieka jos paskirtus tyrimus. Laimei, visi tyrimų atsakymai būna geri. „Sveikatos temomis dažnai pasikalbu su kolegėmis ir draugėmis, viena kitai primename, kad jau laikas vieną ar kitą tyrimą pakartoti. Moterims, manančioms, kad jei joms nieko neskauda, tikrintis nereikia, ar nerandančioms laiko profilaktiniams tyrimams, norėčiau pasakyti – geriau jau papildomas testas, nei kaltės ar nevilties jausmas kažkada ateityje,” – nuoširdžiai pataria Vitalija.
Ką reikia daryti norint išvengti gimdos kaklelio vėžio ?
Yra tiksliai žinoma, kas yra gimdos kaklelio vėžio sukėlėjas – tai Žmogaus papilomos virusas (ŽPV). Pasaulyje, taip pat ir Lietuvoje, yra visos galimybės nesudėtingu testu nustatyti, ar moteris yra juo užsikrėtusi. Kai žinai, kas yra ligos sukėlėjas ir kaip jį nustatyti, tereikia šiek tiek laiko, žinių ir pastangų apsaugoti save nuo klastingos ligos - gimdos kaklelio vėžio. Dažnai moterys neranda laiko pasitikrinti, bijo sužinoti profilaktinio tyrimo atsakymą, tačiau nesusimąsto, kad liga gali pareikalauti daug daugiau. Laikas, skirtas vizitui pas gydytoją paimti mėginio, gali išsaugoti sveikatą ir gyvybę. Tereikia kreiptis į savo šeimos gydytoją ar ginekologą.
Lietuvoje pagal Gimdos kaklelio vėžio ankstyvosios diagnostikos programą 25-59 metų (imtinai) moterys gali nemokamai profilaktiškai pasitikrinti dėl gimdos kaklelio vėžio. 25-34 metų (imtinai) moterys kas 3 metai kviečiamos atlikti citologinį PAP testą siekiant laiku aptikti ikivėžinius pokyčius. Joms nemokamai atliekamas įprastas PAP tepinėlis (tyrimas pilnai finansuojamas Valstybinės ligonių kasos, moterims nieko mokėti nereikia) arba PAP tyrimas iš skystosios terpės su priemoka. Nuo 2022 metų 35-59 metų moterims taikoma pirminė ŽPV patikra su citologine ikivėžinių pokyčių verifikacija. Joms pagal programą pirmiausia atliekamas žmogaus papilomos virusų aukštos rizikos (ŽPV AR) tipų nustatymas, o juos aptikus – iš to paties mėginio toje pačioje laboratorijoje atliekamas skystų terpių citologinis tyrimas. ŽPV AR nenustačius, moteris pagal programą pakartotinai kviečiama pasitikrinti po 5 metų.
Moterys, būkite atsakingos pačios už save – ragina gydytoja
Centro poliklinikos Moterų klinikos vedėjos Elektros Teiberienės komentaras:
Rizika susirgti gimdos kaklelio vėžiu moterims, kurioms niekada nebuvo atliktas gimdos kaklelio tyrimas, yra kelis kartus didesnė, nei moterims, kurioms nors vieną kartą buvo atliktas minėtas testas. Atliekant profilaktinius gimdos kaklelio tyrimus, gali būti anksti nustatomi ikivėžiniai gimdos kaklelio pokyčiai, kuriuos išgydžius užkertamas kelias vėžiui. Esant ikivėžinėms gimdos kaklelio būklėms, moterys dažniausiai neturi jokių nusiskundimų, todėl labai svarbu savalaikė ginekologo apžiūra ir tyrimai. Jei moterys kreipiasi turėdama nusiskundimų, pvz. dėl kraujavimo po lytinių santykių, pokyčiai dažnai būna jau pažengę. Tad neverta laukti, bent kartą per 2 metus apsilankykite pas ginekologą ir atlikite profilaktinius tyrimus.
Galimybė nustatyti galimą ligą suteikia darbui prasmę
Praėjusiais metais VUL Santaros klinikų Valstybiniame patologijos centre atlikta beveik 20 tūkst. aukštos rizikos ŽPV viruso nustatymo testų pagal Programą. 2000 moterų (10 procentų) buvo nustatytas aukštos rizikos virusas. Iš to paties gimdos kaklelio mėginio atlikus citopatologinį PAP testą, 300 moterų buvo rasti ikivėžiniai pakitimai (LSIL, HSIL, ASCH). Už jas galima pasidžiaugti, nes jos pasitikrino laiku – ikivėžinius pakitimus yra lengva išgydyti gana paprastomis priemonėmis, skirtingai nuo pažengusio vėžio, kurio gydymas gali būti ilgas ir varginantis.
Pusei šimto moterų nustatyti neaiškios kilmės pakitimai (ASCUS), joms rekomenduojamas tikslinantis imunohistocheminis tyrimas, padedantis nustatyti ŽPV infekcijos sukeltą onkogeninę transformaciją ląstelės lygyje.
Daugiau nei pusei moterų PAP tyrimas nenustatė jokių patikimų, t.y. nors ŽPV virusas gimdos kaklelyje yra, gimdos kaklelio ląstelių jis nepaveikė. Tokiais atvejais rekomenduojama ginekologo konsultacija, periodinė stebėsena, kartojant ŽPV ir/ar PAP tyrimą. Dažnu atveju ŽPV infekcija pati pasišalina iš organizmo, kitaip tariant – imunitetas susitvarko su virusu jį pašalindamas, kol virusas nespėja paveikti gimdos kaklelio ląstelių. Vyresniame amžiuje teigiamas ŽPV tyrimo atsakymas yra signalas moterims nenumoti ranka į savo sveikatą, o nuolatos stebėti ir periodiškai atlikti tyrimus.
„Vien mūsų laboratorijoje atliktų tyrimų rezultatai keliems šimtams moterų suteikė vertingos informacijos ir, tikime, apsaugojo nuo sunkios ligos. Tai suteikia mūsų darbui prasmės. Džiaugiamės, kad moterys neabejingos savo sveikatai, susidomėjimas profilaktiniais tyrimais auga. Raginame nesustoti, dalintis informacija ir patirtimi su savo šeimos moterimis, draugėmis, kolegėmis. Pusvalandis, skirtas profilaktiniams testui, gali būti naudingiausiai praleistas laikas jūsų gyvenime,” – Valstybinio patologijos centro direktoriaus pavaduotojos administravimui Miglė Grigalevičienė.
