Ar šiandien valdome ŽIV ir AIDS?

Nuo 1988 iki 2023 m. Lietuvoje nustatyti 4102 žmogaus imunodeficito virusu (ŽIV) užsikrėtę asmenys. Pernai ši infekcija patvirtinta 267 žmonėms, apie pusė iš jų 30–44 metų amžiaus, diagnozuota 37 AIDS atvejai. Nors lyginant su 2022 m. užsikrėtusiųjų mūsų šalyje padidėjo nedaug, bet tai yra didžiausias susirgimų skaičius nuo ŽIV registravimo pradžios. Tam turėjo įtakos ir ŽIV užsikrėtęs 101 užsienio šalių pilietis (dažniausiai iš Rytų Europos). Pagrindiniai ŽIV plitimo keliai išlieka tie patys – lytiniai santykiai ir švirkščiamųjų narkotikų vartojimas.

 

 

Siekiant atremti ŽIV iššūkius, būtina priemonių visuma. „Liga iš dalies gali būti valdoma prevencinėmis elgesio priemonėmis, kurias visuomenei nuolatos primename: naudoti apsisaugojimo priemones lytinių santykių metu, vengti atsitiktinių lytinių santykių, nesinaudoti kitų naudotais švirkštais, adatomis ir kt. – pabrėžia Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja prof. dr. Raimonda Matulionytė. – Tačiau dar svarbesnės intervencinės priemonės: laiku nustatyti infekciją, kad reikiamu metu pacientui būtų paskirtas tinkamas gydymas, kuris taip pat yra ir prevencija ­– taip neužkrečiama savo partnerio ir sustabdomas plitimas visuomenėje. Labai svarbu, kad užsikrėtęs asmuo būtų pasiruošęs gydymui tiek psichologiškai, tiek socialiai, o visuomenė nustotų jį stigmatizuoti.“

 

Nors ŽIV liga šiandien nepagydoma, ji gerai valdoma, kai pacientas teisingai ir reguliariai vartoja vaistus. Pernai Lietuvoje viruso dauginimąsi organizme slopinantis gydymas, vadinama antiretrovirusinė terapija, pradėta 293, o iš viso buvo paskirta 1842 ŽIV užsikrėtusiems asmenims. Deja, metų pabaigoje arti pusantro šimto asmenų gydymą dėl įvairių priežasčių nutraukė. Santaros klinikose praėjusiais metais antiretrovirusinę terapiją gavo apie 900 pacientų.

 

Pacientai, kurių kraujyje aptiktas ŽIV, informuojami, kad gydymas truks visą gyvenimą. Taikant efektyvų šiuolaikinį gydymą, infekcija gali būti puikiai valdoma. „Vaistų pasirinkimas platus, o geriausi gydymo rezultatai pasiekiami tada, kai skiriama kiekvienam individualiai pritaikyta vaistų kombinacija, – gydymo schemą aiškina prof. dr. R. Matulionytė. – Dar ne taip seniai gydymui buvo parenkamas 3 vaistų derinys. Prieš keletą metų Europos vaistų agentūra patvirtino naują vaistą, turintį 2 komponentus. Šie vaistai dažniausiai gerai pacientų toleruojami, paprastėja vartojimo režimas.“

 

Besilaukiančioms moterims nėštumo metu atliekamas testas dėl ŽIV infekcijos, Lietuvoje – net du kartus – pirmąjį ir trečiąjį nėštumo trimestrą. Pernai gimdė 4 ŽIV užsikrėtusios nėščiosios ir visoms joms iki nėštumo, nėštumo ir gimdymo metu buvo skirti medikamentai. Dėl perinatalinio ŽIV perdavimo rizikos visi naujagimiai buvo gydomi profilaktiškai. Paėjusiais metais antiretrovirusinė terapija (ART) buvo skirta ir 22 vaikams iki 18 metų amžiaus.

 

Mažėjantis sergamumas AIDS atspindi vaistų prieinamumo ŽIV užsikrėtusiems pacientams augimą Lietuvoje. ŽIV užsikrėtusio žmogaus, jeigu jis vartoja vaistus, viruso koncentracija kraujyje sumažėja tiek, kad net lytinių santykių be apsaugos priemonių metu jis neužkrečia savo partnerio. „Dabar mūsų šalyje prieinami visi Europoje rekomenduojami pirmojo pasirinkimo gydymo deriniai,“ – teigia VUL Santaros klinikų Infekcinių ligų centro gydytoja infektologė prof. dr. Raimonda Matulionytė. Asmenys, kuriems yra diagnozuotas ŽIV, apdraudžiami privalomuoju sveikatos draudimu.

 

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) iškelti tikslai 2025 metams – 95 proc. užsikrėtusiųjų turi žinoti apie užsikrėtimą, 95 proc. jų turi būti gydomi ir 95 proc. gydomų pacientų ŽIV dauginimasis turi būti nuslopintas. Pasak gydytojos infektologės prof. dr. R. Matulionytės, vadovaujantis UNAIDS (Jungtinių Tautų kovos su ŽIV/AIDS programa) metodika šiais metais Lietuvos ŽIV diagnostikos ir gydymo kaskada buvo perskaičiuota taikant kitą nei anksčiau modelį. Pagal jį 68 proc. žino apie užsikrėtimą, 69 proc. iš jų gauna antiretrovirusinę terapiją (ART) ir 95 proc. gydymas veiksmingas (atitinkamai buvo 82–43–77 proc.). Terminas „kaskada“ vartojamas ŽIV diagnostikos ir gydymo srityje, norint apibūdinti etapais pagrįstą procesą, parodantį, kaip pacientai pereina nuo ŽIV diagnozės iki gydymo ir viruso nuslopinimo. Pagal naujuosius skaičiavimus pagerėjo gydymą gaunančiųjų procentas, nes Lietuva ilgą laiką šioje srityje buvo paskutinėje vietoje PSO Europos regione. Tačiau sumažėjo apie užsikrėtimą ŽIV žinančiųjų procentas. O tai rimtas signalas labiau sustiprinti diagnostiką ir kitas grandis.

 

Svarbu žinoti, kad jei ŽIV infekcija nėra diagnozuojama laiku, ilgainiui gali išsivystyti AIDS. Net ir pradėjus gydyti ligą, kuri priskiriama AIDS kriterijams (liga, dėl kurios ŽIV infekcija klasifikuojama kaip AIDS), prognozė būna žymiai blogesnė, nes imuniteto deficitas gali būti pasiekęs kritinę ribą. Daugiausia nukenčia žmonės, kurie apie užsikrėtimą ŽIV nežino arba jį ignoruoja.

 

Pasak prof. dr. R. Matulionytės, pagal šiuo metu galiojančią tvarką atrankinius laboratorinius arba greituosius tyrimus dėl žmogaus imunodeficito viruso siekiant geriausių rezultatų rekomenduojama atlikti asmenims, kuriems nustatyta AIDS apibrėžianti liga arba viena iš ŽIV indikacinių būklių: lytiškai plintanti infekcija, limfoma, išangės vėžys ar displazija, gimdos kaklelio displazija, juostinė pūslelinė, hepatitas B ir C, į mononukleozę panaši liga, nepaaiškinta leukocitopenija ar trombocitopenija, seborėjinis dermatitas ir esant kitoms ligoms.

 

Vertinant rizikos veiksnius, ištyrimas dėl ŽIV rekomenduojamas žemiau išvardintais atvejais:

• turėjusiems lytinių santykių su užsikrėtusiaisiais ŽIV;
• vartojusiems ir (ar) vartojantiems narkotines ir psichotropines medžiagas;
• lytiniams partneriams asmenų, kurie yra vartoję ir (ar) vartoja narkotines ir psichotropines medžiagas;
• vyrams, turintiems lytinių santykių su vyrais;
• asmenims, kurie patys ar jų lytiniai partneriai turėjo daugiau negu vieną lytinį partnerį per pastaruosius 12 mėnesių;
• teikiantiems seksualines paslaugas už atlygį;
• smurtą ar prievartą patyrusiems asmenims;
• vaikams, kuriuos pagimdė ŽIV užsikrėtusi ar narkotines arba psichotropines medžiagas vartojanti motina;
• turėjusiems sąlytį (įskaitant ir profesinį) su ŽIV užsikrėtusio ar galimai užsikrėtusio asmens krauju ar kitais organizmo skysčiais.

 

Infekcinių ligų gydytoja informuoja ir apie dar vieną naują pokytį: „Nuo vasario mėnesio, turint ŽIV patvirtinantį tyrimo rezultatą, infekcinių ligų gydytojo ir kitų sveikatos specialistų konsultacijai siuntimo dėl ŽIV nebereikia.”

 

Kada bus įveiktas ŽIV? „Optimizmo šiuo klausimu yra, o vizija aiški: efektyvi, į konkrečias visuomenės grupes orientuota prevencija, taip pat ir vadinamoji priešekspozicinė profilaktika (PrEP) – išankstinis antiretrovirusinių vaistų vartojimas prieš sąlytį su ŽIV infekuotu žmogumi, – sako prof. dr. R. Matulionytė. – Tai užsikrėtimo prevencijos priemonė virusu neužsikrėtusiems asmenims, esant didelei užsikrėtimo rizikai, dažniausiai dėl nepastoviai naudojamų apsaugos priemonių. Ypatingas dėmesys ankstyvam ŽIV infekcijos diagnozavimui, laiku paskirta antiretrovirusinė terapija, užkertanti kelią tolesniam ŽIV infekcijos progresavimui ir plitimui.  Šie veiksmai kartu sudaro tvirtą pagrindą siekiant pasaulinio tikslo – sustabdyti ŽIV plitimą ir užtikrinti, kad gyvenimas su šia infekcija taptų valdomas bei kokybiškas. Progresas yra, tačiau negalime sustoti.“

 

Kasmet gruodžio 1-ąją minima Pasaulio sveikatos organizacijos inicijuota Pasaulinė AIDS diena, kuria siekiama padidinti visuomenės informuotumą apie ŽIV ir AIDS. Šių metų šūkis – „Vienykimės, kad pasiektume visus!”