Klausos sutrikimų ir klausos implantacijos kompetencijos centras

Kochlearinis implantas (KI) yra elektroninis medicininis prietaisas, kurio dėka kurtiesiems galima grąžinti klausą.

Kochlearinė implantacija atliekama asmenims su sunkiu ar labai sunkiu abipusiu klausos pažeidimu, t.y. kurtiesiems. Implantacija neatliekama, jei klausos pažeidimą įmanoma koreguoti klausos aparatais. Labai sunkaus laipsnio klausos pažeidimas nustatomas vidutiniškai 1 iš 1000 naujagimių. Taigi Lietuvoje kasmet galima tikėtis maždaug 30 kurčių kūdikių, kuriems gali padėti kochlearinė implantacija. Suaugusiesiems konchlearinė implantacija atliekama, kai palaipsniui apkurstama dėl genetinių, autoimuninių ar amžinių degeneracinių priežasčių arba kai staiga apkurstama abiem ausimis dėl meningito, ototoksinių vaistų poveikio, traumos.

Pacientus, kuriems gali padėti kochlearinė implantacija, galima skirstyti į dvi grupes:

• vaikai, kurie gimė visiškai kurti (prelingvalinis kurtumas) – operuojami kuo ankščiau (bent iki 6 metų, geriausia – iki 2 metų amžiaus). Ilgainiui smegenų žievė praranda gebėjimą suvokti ir skirti garsus, o vaikas nebeišmoksta kalbėti (todėl suaugusieji, kurie yra kurti nuo gimimo, nebegali būti operuojami, nes smegenų žievės klausos centrai nebesugeba analizuoti garso);
• bet kokio amžiaus asmenys, kurie anksčiau girdėjo ir kalbėjo (postlingvalinis kurtumas) – jie turi būti operuojami, praėjus kuo trumpesniam laikui po apkurtimo (pageidautina ne vėliau kaip per 2 metus).

Kochlearinis implantas transformuoja aplinkos garsus į elektroninį signalą, o implanto elektrodas, įvestas į sraigę, perduoda šį signalą klausos nervui, toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi. Suprantama, jei klausa bus pažeista aukščiau sraigės receptoriaus lygmens (akustinė neurinoma, galvos smegenų kamieno ar žievės klausos centrų pažeidimas), kochlearinis implantas nebus efektyvus. Pastaraisiais metais kochlearinių implantų garso kodavimo technologijos yra ištobulintos tiek, kad girdimas garsas yra visiškai tikroviškas, galima suprasti žmogaus kalbą, šnekėtis telefonu, klausytis muzikos. Tiesa, toks maksimalus klausos rezultatas pasiekimas ne visada, tai priklauso nuo daugelio priešoperacinių ypatumų ir pooperacinės reabilitacijos.

Kochlearinis implantas susideda iš dviejų dalių: vidinės (implanto) ir išorinės (kalbos procesoriaus).

Vidinė dalis: implantas operacijos metu yra įtvirtinamas specialiai suformuotoje kaulinėje įduboje už ausies, o implanto elektrodas yra įvedamas į sraigę. Skirtingų gamintojų implantų elektrodai yra įvairaus ilgio, apima visą sraigės dažninį diapazoną. Implantas savyje turi magnetą, prie kurio per odą prilimpa išorinės dalies ritė.

Išorinė dalis: kalbos procesorius yra nešiojama už ausies, joje yra integruoti mikrofonai, fiksuojantys aplinkos garsus, kalbos procesorius, transformuojantis tuos garsus į elektrinį signalą bei ritė, prilimpanti ties vidine implantuota dalimi ir perduodanti elektrinį signalą implantui. Išorinėje dalyje taip pat yra maitinimo elementų blokas.

Ikioperacinis etapas – tai kandidato kochlearinei implantacijai atranka, ištyrimas, tinkamumo implantacijai įvertinimas, padedantis suformuoti atitinkamus šeimos lūkesčius. Atliekamas audiologinis, medicininis, radiologinis, psichologinis, surdopedagoginis patikrinimas. Jų metu išsamiai ištiriama klausa, įvertinama vidinės ausies anatomija, išaiškinamos implanto galimybės, nustatoma klausos sutrikimo priežastis, bendra sveikatos būklė, įvertinama kalba, kalbėjimas.

Operacinis etapas – tai chirurginė operacija.

Pooperacinis etapas – tai KI nuolatinis naudojimas, KI programavimas, techninė priežiūra ir aptarnavimas, specialusis nuolatinis intensyvus surdopedagoginis mokymas – klausos ir kalbos reabilitacija, klausos reabilitacijos vertinimas ir audiologinis stebėjimas. 

Išorinė dalis (kalbos procesorius) uždedamas ir implantas aktyvuojamas praėjus 4 savaitėms po operacijos, kai visiškai užgyja operacinė žaizda. KI procesosorius(-iai) pajungiami, programuojami ir techniškai prižiūrimi KI gamintojų atstovybėse. Garsas stiprinamas palaipsniui, maždaug per pusę metų pasiekiamas maksimalus garsinimas, leidžiant klausos centrams palaipsniui adaptuotis prie naujos informacijos. Pirmą pusmetį po operacijos pacientas kartą per mėnesį atvyksta implantui suderinti pagal klausos ir audiogramos rezultatus, vėliau tokie derinimai reikalingi rečiau.

Svarbiausias ir ilgiausias kochlearinės implantacijos etapas - tai pooperacinė kalbos ir klausos reabilitacija.

Asmenys, kuriems atliekama kochlearinė implantacija, yra labai skirtingi – jie turi skirtingą klausymosi patyrimą (įvairus yra jų amžius, klausos praradimo laikas, trukmė nuo klausos praradimo iki implantacijos), o kelias į girdinčiųjų pasaulį yra ilgas ir sudėtingas.

Kochlearinis implantas tampa naudingas tik tada, kai implanto naudotojas išmoksta klausytis. Smegenis reikia išmokyti pažinti ir panaudoti garsus, todėl po operacijos būtina mokytis būti garsų pasaulyje: girdėti, klausyti, mokytis žodžių, plėsti žodyną, teisingai tarti žodžius. Kuo daugiau ir intensyviau mokomasi, tuo geresni tiek suvokimo, tiek kalbos rezultatai.

 

Vaikams būtina reguliari, ilgalaikė surdopedagogo pagalba.

Suaugusiems su postlingvaliniu kurtumu pooperacinė reabilitacija yra paprastesnė (nes jie jau yra girdėję ir pažįsta aplinkos garsus, žino, kaip jie turi skambėti, turi išlavintus kalbos įgūdžius).

 

Lietuvos sutrikusios klausos vaikų ikimokyklinio ugdymo centras

Bistryčios g. 9a, Vilnius, tel. 852348089

 

Lietuvos kurčiųjų ir neprigirdinčiųjų ugdymo centras

Filaretų g. 36, Vilnius, tel. 852154427

Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos

www.ndnt.lt

Techninės pagalbos neįgaliesiems centras

Lietuvos šeimų, auginančių kurčius ir neprigirdinčius vaikus, bendrija „Pagava"