Nuoširdžiai dėkoju Akių ligų centro gyd., dr. Rasai Sirtautienei bei visam skyriaus personalui už profesionalumą, rūpestį ir geranoriškumą: po sėkmingai atliktos kataraktos operacijos tėvelis džiaugiasi pagerėjusia gyvenimo kokybe.
Pagarbiai
Daiva Pauliukevičiūtė
Noriu išreikšti kuo nuoširdžiausią padėką gyd. kardiologei Liudmilai Bronikovai. Dėkoju už ypatingą rūpestį ir profesionalų darbą. Ačiū Jums už nuoširdų bendravimą ir nepamatuojamą gerumą. Mano nuoširdžiausia padėka už parodytą dėmesį visiems, kurie gydė ir rūpinosi mano vyro sveikata. Nuoširdžiausia padėka visam nuostabiam 1-Kardiologijos skyriaus personalui.
Pagarbiai
Elena Vėjalienė
Artėjant šv. Kalėdoms, mūsų šeima sulaukė stebuklo – mums gimė dukrytė Goda. Už tai, kad padėjote jai ateiti į pasaulį, ją globojate, padedate rūpintis, nuoširdus ir didelis AČIŪ doc. Dianai Ramašauskaitei, gydytojai Rasai Martutaitytei, taip pat gydytojui rezidentui Gediminui Januškai, operacinės slaugytojai Česlavai Koščic, gydytojai neonatologei Jūratei Romaneckienei, akušerei Kristinai Saldukienei bei visam Akušerijos ir ginekologijos centro personalui, maloniai priėmusiam atvykusią, padėjusiam sėkmingai ateiti į pasaulį mūsų lauktam kūdikiui, juo besirūpinančiam, kol esame ligoninėje.
Linkime Jums kantrybės darbe, būti sveikiems ir jaustis laimingiems. Džiugių Jums švenčių.
Su nuoširdžiu dėkingumu
Elžbieta Zacharevič Zizienė su šeima
Tikrasis žmogaus turtas yra gėris, kurį jis dovanoja Žmonėms. Nuoširdžiai dėkoju už sugrąžintą sveikatą. Praėjus mėnesiui po gydymo jaučiuosi gerai. Su pagarba Audronė Kiaukienė
Dėkoju hematologijos skyriaus gydytojams: A. Fokaitei, T. Daukšui, V. Kiuberienei, Mackinai ir visam aptarnaujančiam personalui už rūpestingą gydymą, nuoširdumą, dėmesį.
Sėkmės Jums ir neblėstančios energijos.
Vytautas Navickas
Giliai širdy visatos lobiai paslėpti
Jūs jau suradot raktą nuo slaptingos skrynios.
Ačiū, kad auksagryniu gerumu šildot pasaulį šį,
Kuriam taip daug dar reikia mokytis dosnumo ir ramybės.
Nuoširdžiai dėkojame už sugrąžintą viltį gyventi operavusiems gydytojams, anesteziologams, kardiologinės reanimacijos vedėjui, visiems gydytojams, slaugytojams, padėjėjoms, gydant ir slaugant mylimą vyrą, tėtį Vladą Baltušį.
Dėkojame už jūsų kantrybę, ypatingą rūpestį, profesionalų darbą ir nuoširdų bendravimą.
Pagarbiai
V.Baltušio artimieji
2013-10-15 – smarkiai per ankstyvas ir netikėtas dukros gimimas apvertė mano pasaulį aukštyn kojomis. Rūta Emilija gimė 33 savaitę, 1220 gr svorio ir 41 cm ūgio.
Iš visos širdies dėkoju rūpestingoms, atsakingoms ir jautrioms medikėms: padėjusiai man išgelbėti dukrą – gydytojai ginekologei Ritai Matulionytei ir jai padedančiai seselei, kūdikių reanimacijoje profesionalumu ir atida pasižymėjusiai gydytojai neonatologei Aušrai Černiūtei ir supratingoms seselėms, mane operavusiai gydytojai Marinai Stankevičienei, visam Neišnešiotukų skyriaus personalui – ypač mus prižiūrėjusiai gydytojai neonatologei Laimai Tamulienei, mane geriems darbams įkvėpusiai skyriaus vadovei Rimutei Vaitkevičienei ir profesorei Nijolei Drazdienei, rūpestingai kardiologei Ramunei Vankevičienei ir visiems visiems, kurių nematomi, bet svarbūs darbai padeda mums jaustis geriau, tvirčiau, saugiau. Jūsų pagalba ir parama yra NEĮKAINOJAMA. Ačiū, kad Jūs esat.
Nuoširdžiausiais ir gražiausiais žodžiais norėčiau padėkoti gydytojai Liudmilai Bronikovai, už sugrąžintas jėgas, net galima sakyti, už išgelbėtą gyvybę mano vyrui, Jonui Šidlauskui. Sunku rasti tuos ypatingus žodžius, kurie išreikštų šios gydytojos širdies gerumą, užuojautą pagyvenusiam žmogui, profesionalumą, parenkant vaistus, tyrimus ir gydymą. Daktare, ačiū Jums už meilę žmonėms ir savo profesijai.
Pirmiausia noriu atsiprašyti, bet nerašysiu nei datų, nei pavardžių idant turiu tikslą tiesiog pasakyt ačiū specialistams, be jokių lūkesčių gauti papildomos naudos. Manau, juos per retai įvertina ne gėlėmis ar saldainiais, o paprasčiausiu "ačiū". Labai noriu bent kažkiek ištaisyti šią skriaudą.
(tl;dr [too long to read] versija laiško apačioje)
Taigi.
Pačiam sau labai netikėtai vieną vėlų vakarą papuoliau į priėmimą. Jaučiausi palyginti gerai, „o bet tačiau" viduje grėsė rimtos problemos. Širdis. Aš tikrai tuo negalėjau ir nenorėjau tikėt - man juk viskas gerai. Beveik. Priėmime budėjęs daktaras trumpai ir aiškiai paaiškino, kokią būklę įtaria, kodėl taip mano, kokią išeitį siūlo ir kokios perspektyvos laukia, jei nesiimsim veiksmų. Trumpai, aiškiai, tiksliai. Norėčiau, kad visų sričių specialistai taip dirbtų - gyventi būtų žymiai lengviau. Paskui "užpuolė" komanda žmonių, kurie turėjo paruošt mane operacijai. Apsinuogint prieš nepažįstamus žmones niekad nėr lengva, bet kaip ten sakoma - esi jaunas, kol dar yra pirmų kartų. Jėėė aš vis dar jaunas! Aplink trūsiančios moterytės vis ramino, kad "pas mus čia jau viskas atidirbta, jūs tik gulėkit, o mes viską padarysim", na ir padarė. Tiesa, vieną darbą vis tik patikėjo vaikinukui. Aš jam pažadėjau, kad jums rašydamas užsiminsiu, kad už "kirpėjo" paslaugas kenksmingomis sąlygomis (tikiu, kad ruošiantys pacientus operacijoms, kuriose galimai bus statomas kateteris kirkšnyje, supras apie ką aš) turėtų būt skiriama kokia nors kompensacija: kuponas relaksaciniam masažui ar dar kažkas pusiausvyrai atgauti, nežinau.
Operacijos pavadinimo nepamenu, bet ten vielutę kiša per rankos veną(?). Aš dar nesakiau, kad bijau adatų? O čia visą vielą į ranką kiš! Sąžiningai bandžiau laikytis. Manau man pavyko... na tik gal nelabai ilgai :) nė vieno blogo žodžio iš personalo (aš tai jų vietoje pykčiau, bet jūsų specialistės geros dūšios - netgi sutinka būt kalbinamos vardan paciento ramios būklės). Kadangi reikėjo nukreipt kažkur dėmesį tai dairiausi aplink ir stebėjausi, kaip viskas apgalvota, viskuo pasirūpinta. Jaučiau, kad padaryta viskas, kad nebūtų jokių komplikacijų. Tik va tas oranžinis dezinfekuojantis marmalas nuo galūnių gal tik per tris kartus intensyvaus šveitimo nusigramdė. O kailiukas ant rankos iki žiemos, manau, ataugs. Tiek to - nesušalsiu :)
Reanimacijoje jaučiau, kad be reikalo užimu kažkieno vietą. Nežiūrint to pradedant daktarais baigiant seselėm niekas taip nemanė - tiek dėmesio jaučiaus nenusipelnęs, bet buvo malonu :)
Dar norėčiau paminėt, kad šalia turėjau neramų kaimyną - nenuorama senukas ar dėl amžiaus, ar dėl charakterio nelabai klausė daktarų nurodymų - tai kateterį nusiplešia, tai, ko gero, basas į namus išsiruošia, tai vėl kažkas. Vienintelė nepasitenkinimo apraiška girdėta tarp dviejų seselių pusbalsiu persimesta frazė "na jo, bus naktelė su šituo". Viskas. Manau, ne visi artimieji rūpinasi savo senais tėvais, kaip tos seselės tą senuką prižiūrėjo.
Ir dar man labai gaila budinčių visą parą žmonių. Galbūt yra kažkokia rimta priežastis tam, bet na tikrai gaila žmogaus, kai tas budėjimas į galą eina. Ir dar norėčiau sužinot, ką jos vartoja, kad randa jėgų lygiai taip pat uoliai atlikt visas pareigas ir tik jas atlikus vėl nugriūt ant stalo 5 min. snauduliui. Ir gaila, ir žaviuosi.
Skyrius pasitiko atliktu remontu. Dabar esu reabilitacijoje, tai galiu palygint kokybę. Gerą ūkvedį turite - pinigai remontui tikrai ne veltui. Ir gražu, ir tvarkingai atlikta (reabilitacijos kosmetinis remontas, matyt, tik tam, kad palatos šviesesnės būtų). Labai daug jaunų būsimų arba tik ką jais tapusių daktarų. Kai žiniasklaidoje skalambijama, kaip visi bėga iš Lietuvos matyti tiek žingeidžių žmonių buvo didelė atgaiva.
Pas kiekvieną specialistą, kurį teko aplankyt, buvo grupelė studentų (rezidentų?), vieni netgi praktikavosi (smulkmena, bet ar nereiktų paciento sutikimo tam? aš visom galūnėm už, tik kad jau tiek popierių pasirašinėt tenka šioje vietoje - bent jau žodinio atsiklausimo sulaukt būtų smagu), kitiems viską detaliai aiškino. Taip įdomiai, kad netgi trumpam užsinorėjau mediciną pastudijuot (čia matyt iki pirmo vizito į lavoninę arba pirmo švirkšto). Vienas labai rimtai atrodantis specialistas pasiskundė, kad be reikalo pas jį atsiuntė, nes dabar per anksti ir nebus naudos iš jo darbo. Nežiūrint to, kažkuriuos matmenis penkis sykius pamatavo (nes jie jam pasirodė neteisingi). Užkabino sąžinės stygas - grįžęs į savo darbą, kai kas nors atrodys beprasmiška daryti prisiminsiu šį specialistą, kuris apie mano širdies būklę papasakojo naudodamas Napaleono karo metaforą. Super! Na ir specialistus turit - labai laukiu, kada pas jį antrąsyk pakliūsiu :)
Dar per šį laikotarpį mane aplankė daugiau daktarų nei esu pats nuėjęs savarankiškai - nuo tų, kurie atrodo savaime suprantami iki tų, kurių nesitikėjau sutikt. Pvz., maloni naujiena buvo psichologo vizitas. Pats kažin ar prisiversčiau, o čia va prašau, ateina ir jei tik reikia pirmas žingsnis jau atliktas už tave. Ir anketą pildyt patiko, gaila tik, kad menkai iš manęs naudos bus, nes ten labiau pritaikyta ligoniams, kurie jau serga, o ne tik ką "krikštą" gavusiems.
Norėčiau pagirt savo skyriaus gydytoją už kūrybiškumą. Pirmo vizito metu perspėjo, kad vaistus greičiausiai teks vartot visą likusį gyvenimą. To gyvenimo aš dar tikiuos (optimizmo man netrūksta, o kaip bus - pamatysim) nugyvent, tad tokia perspektyva nesužavėjo. Na ir ką jūs manot? Išsiskiriant vėl užėjo kalba apie vaistus ir daktarė po trumpos pauzės sako, kad vaistukus reikės kurį laiką pagerti, na metus penkis, paskui stebėsim, žiūrėsim, gal dar kažkiek laiko reikės. Aš suprantu, kad čia tiesiai per aplinkui sakoma tas pats, bet sutikit - 5 metai ir "dar kažkiek" juk skamba gražiau, nei "visą likusį gyvenimą"?
Vat iš tokių smulkmenų ir dėliojasi labai geri įspūdžiai. Visi daktarai stengiasi, kad jų pacientai pas juos užsibūtų kuo trumpiau ir, pageidautina, gyventų toliau sveiki ir laimingi, tačiau žengtas labai didelis žingsnis šių paslaugų kokybėje. Kaip iš naujo pažinau stomatologus (dėl vaikystėje sudaryto neigiamo įspūdžio), taip iš naujo susipažinau su ligonine. Ačiū labai visiems jūsų specialistams (neišskiriant ir paprastų valytojų, kurios kiekvieną rytą nepatingėdavo nukraustyt spintelę, nuvalyt ir vėl sukraustyt, kas ten buvo atgal) už šią pažintį. Norėčiau, kad jos nebūtų buvę, norėčiau ateityje susitikti geriau autobuse, parduotuvėje ar teatro rūbinėje, bet jei nutiktų kitaip bent jau džiaugsiuos, kad pakliuvau į patikimas rankas.
Summa summarum:
*priėmimo skyrius, kardiologijos stentavimo specialistai ir reanimacijos bei stacionaro skyrius, širdies echoskopija, vidaus organų echoskopija - teko susidurt su šiais specialistais, kuriems sakau didelį AČIŪ ne tik už jų profesionalumą, bet ir už šiltą žmogišką požiūrį į pacientus.
*visoms seselėms, valytojoms ir kitiems darbuotojams padėka už jų kasdienį svarbų darbą.
p.s. gulint skyriuje mane aplankė stentavimą dariusi specialistė. WOW! Kad taip mašinų servisistai paskambintų ir paklaustų, kaip automobilis važiuoja, o čia žmogus eikvoja savo laisvą laiką, kad pasidomėt, kaip tas įsibaiminęs pacientas dabar jaučiasi. Sakyčiau, kad likau be žodžių, bet iš laiško ilgumo matote, kad yra priešingai :)
Sėkmės Jums visiems! Ačiū, kad dirbate ir dabar džiaugiuosi, kad bent dalis mano sumokamų mokesčių panaudojami labai labai tinkamai.
Pagarbiai,
vienas iš jūsų pacientų
Arvydas Batakis dėkoja Anatolijui Ostapenko ir visam pilvo chirurginio skyriaus personalui už gerai atliktą operaciją.
Nuoširdžiai dėkoju Santariškių klinikų Ortopedijos traumatologijos skyriaus vedėjui dr.PETRUI BUTĖNUI už profesionaliai atliktą operaciją, už supratimą ir palaikymą, už tai, kad nepraėjus dviem mėnesiams po operacijos, kartais pamirštu lazdą. Algimantas Razmas
Nuoširdžiai dėkoju Kardiologijos reanimacijos ir terapijos skyriaus gydytojams bei visam personalui už gerai atliktą darbą. Linkiu Jums tolesnės sėkmės, pagarbiai, Vitalijus Šernas
Nuoširdžiai dėkojame š.m. balandžio – gegužės mėn. Santariškių klinikose mūsų mamą Mikaliną Danutę Žeruolienę gydžiusiems Hepatologijos ir gastroenterologijos skyriaus mieloms gydytojoms Audronei Buinevičiūtei, Dianai Ramanauskienei, studentei - būsimajai gydytojai Monikai, sesutėms Veronikai Bikutei, Emilijai Bezborodnik, Julijai Veršelienei ir visiems kitiems nepaminėtiems šio skyriaus darbuotojams, o taip pat mamą operavusiems ir po operacijos slaugiusiems antrojo Pilvo chirurgijos skyriaus mieliems gydytojams Kęstučiui Strupui, Jaroslavui Tumui, Anatolijui Ostapenko, Eglei Kontrimavičiūtei ir Tomui Strainiui, sesutėms ir slaugytojoms: Auksei Abaravičiūtei, Indrei Šūmakarytei, Jūratei Turkevičienei, Jolantai Petrauskienei, Stasei Mazengolcienei, Ramintai Mikelionienei, Žydrynei Zaleckienei, Rasai Girdiušienei, Ramintai Malinauskienei ir Audronei Jurevičienei.
Gyvybei gelbėti prisireikė daugelio žmonių nuoširdžių pastangų. Už ją ir už sąžiningą tarnybą Hipokrato priesaikai tariame didelį ačiū.
Mikalinos Danutės Žeruolienės vardu – jos vaikai
Noriu padėkoti Santaros ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų centro gydytojui Arnoldui Morozui, anesteziologams, slaugytojams ir pagalbiniam personalui už puikiai, kokybiškai ir profesionaliai atliktą darbą.
Linkiu sveikatos, ištvermės ir sekmės darbe.
R. Kalzanauskienė.
Širdingai dėkojame VUL Santaros klinikų Pirmojo chirurginio ir Pirmosios reanimacijos skyriaus darbuotojams už profesionalumą ir neabejingumą atliekant savo pareigas.
Tepadeda Jums Dievas.
Pagarbiai
Marijano Rišardo Danilevičiaus šeima.
