Sukanka 10 metų kaip aš gyvas, džiaugiuosi gyvenimu ir galiu daryti savo darbus. Prieš 10 metų greitoji pagalba iš Alytaus mane iš Varėnos ligoninės, kur aš po infarkto neleistinai ilgai užsibuvau, skraidino (tikra to žodžio prasme, nes važiavusi iš paskui dukra fiksavo 200 km/val greitį) į Santaros klinikų kardiologinį skyrių, kur jau laukė gydytojų grupė ir paruošta aparatūra. Operacija atlikta greitai ir tiksliai, kad po jos tuometinis kardiologinio skyriaus vedėjas prof. Pranas Šerpytis įėjo į palatą ir paspaudė man ranką: „Sveikinu, jus Dievulis gelbsti, jums kelių sekundžių trūko iki ano pasaulio“. Paklausiau: „o aš gyvensiu?“, atsakė: “Jokių problemų!“. Tai man buvo gražiausi žodžiai. Paskui pakliuvau į skyrių pas profesorę Žanetą Petrionienę, kur gydytojų konsiliumas mano būklę nagrinėjo ir nustatė, kokius vaistus naudoti, kuri kiekvieną rytą mane lankydavo stebėdama mano būklę, klausinėdavo mano savijautos. O tada mane tikra ta žodžio prasme paėmė gydytoja Milda Kovaitė, kuri ne tik vaistus koreagavo, mano psichinę būklę taisė, man nuotaiką gerino, naikino mano abejones ir baimes. Ji ir dabar kas pusė metų mane patikrina, iššniukštinėję kiekvieną mano širdies kampelį, išklausinėja mane apie savijautą ir patikslina vaistus. Dažnai ginčijuosi su ja, kad gal man nenaudoti vaistų, jaučiuosi gerai, gydytoja Milda atkakliai man išaiškina, kad vaistai būtini, kad tik jie man leidžia gerai jaustis, kad jų naudojimo negalima nutraukti. O kad širdis jaustųsi geriau, man chirurgas prof. Germanas Marinskis prie širdies prijungė defibreliatorių, o vėliau 2022 metų lapkričio mėn. dar jį patobulino, kad nejausčiau dusulio. Pasirodo, labai man tas antras aparatėlio patobulinimas labai pasitarnavo, galiu eiti ir kelis kilometrus, nepavargstu, neuždūstu kaip anksčiau ir galiu netrikdomai dirbti. Taip, mane Dzievulis gelbsti, Santaros gydytojų rankomis, jų rūpesčiu, jų sugebėjimu ir žiniomis.
Begalinis ačiū Santaros Gydytojams už tai, kad jau 10 metų gyvas, džiaugiuosi gyvenimu. AČIŪ !
--
pagarbiai Antanas