Mielas daktare N. Jakuti,
Esu eilinė šios „stebuklų kalvės" pacientė. Atrodytų, nieko ypatingo, man atlikta krūties rekonstrukcinė operacija, mat po 1994 metais pravesto onkologinio krūties vėžio gydymo likau su kūniška nedarna. 21 metus gyvenau kartu su šiuo siaubingu monstru (taip vadinu savo negalią), kuris buvo su manimi visur ir visada, kasdien, kiekvieną minutę. Buvau nuolatinio savęs gailėjimosi, bjaurėjimosi, gėdos ir t.t. įkaite. Ko gero panašiai jaučiasi kiekvienas, turintis negalią intymioje sferoje.
Praeiviai, aišku, to nepastebi, nes tai intymu, ir, be to, kruopščiai po rūbais ar protezų pagalba užmaskuota. Tačiau artimieji, jie ne tik mato, žino ir viską girdi – jie tampa tarsi problemos dalimi – šios negalios bendrininkais. Tokiu būdu onkologų gyvybės gelbėjimo modelis be tolesnio rekonstrukcinio gydymo, kuris išspręstų gyvenimo kokybės klausimą, tampa tarsi neužbaigtas. Paciento kančia kartina šeimos ir visuomenės sielą. Mano prašymas keisti susiklosčiusią padėtį onkologų ausims buvo negirdimas. O čia, mikrochirurgijoje, viskas realizavosi stebuklingai greitai. Kai tik aš kreipiausi pagalbos, skyriaus vedėjas dr. N. Jakutis tuoj pat „išgirdo", apžiūrėjo ir mano problema buvo išspręsta dėka jo rankomis virtuoziškai atliktos operacijos, iš esmės pakeitusios mano kasdienę būtį. Iki gyva būsiu – dėkosiu jam ir jo vadovaujamai komandai bei išties rūpestingai gydymo eigą sekusiam šio centro direktoriui profesoriui K. Vitkui.
Šiuo atveju tikrai nesiekiu nieko moralizuoti ar kaltinti, yra kaip yra. Išties noriu tik būti pavyzdžiu kitoms panašią negalią patyrusioms pacientėms – užbaigti gydymą niekada nevėlu. Per Jonines švęsiu 58-ąjį savo gimtadienį – ačiū, mielieji, už šią nuostabiausią dovaną – pagaliau ir aš vėl galėsiu pasipuošti įspūdinga iškirpte. Gaila, mano vyras nebesulaukė šios šventės, tačiau mano sūnus džiaugiasi mano permainomis ir palaiko mane.
Dėkui, Jums, mikrochirurgai.
Tesaugo Dievas Jūsų darbus.
Sveikatos ir ištvermės Jums.
Gyvenimą jaučiu aš širdim,
Kiekviena kūno ląstele geriu aš ryto gėlą...
Pagarbiai ir su didele meile,
Janina