Lietuvos gyventojų natrio ir jodo būklės vertinimas ir visuomenės sveikatos politikos gairių sudarymas (NATRIJOD)
Projektas finansuojamas Valstybinio visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis
Projekto pradžia – 2018 m. spalio 31 d.
Projekto pabaiga – 2020 m. spalio 30 d.
Projekto vertė – 51 000,00 Eur.
Padalinys: Nefrologijos centras
Projekto tikslas – įvertinti natrio (druskos) ir jodo suvartojimą, informuoti visuomenę apie druskos vartojimo ir jodo netolygumus ir paruošti rekomendacijas, kaip sumažinti druskos vartojimą ir pasiekti tinkamą jodo suvartojimą Lietuvos gyventojams.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Projekto partneris: Vilniaus medicinos draugija.
MOKSLINIAIS TYRIMAIS GRĮSTOS REKOMENDACIJOS COVID-19 INFEKCIJOS LABORATORINEI DIAGNOSTIKAI GERINTI IR LIGOS EIGAI PROGNOZUOTI
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.
Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau – VUL SK) kartu su Vilniaus universitetu įgyvendina mokslo projektą Nr. S-COV-20-5 „Moksliniais tyrimais grįstos rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti" (toliau – Projektas).
Projektas vykdomas pagal Lietuvos mokslo tarybos remiamą veiklos kryptį „Taikomųjų tyrimų, skirtų parengti sprendimus dėl COVID-19 pandemijos padarinių, projektai“.
Projekto pradžia – 2020 m. birželio 12 d.
Projekto pabaiga – 2020 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 84 069,00 Eur.
Atsakingas VUL SK padalinys: Laboratorinės medicinos centras.
Projekto vadovas – VU Medicinos fakulteto dekanas prof. (HP) dr. Algirdas Utkus.
Projekto tikslas – pagerinti ir pagreitinti COVID 19 infekcijos laboratorinę diagnostiką pritaikant įvairius laboratorinius žymenis COVID-19 infekcijos eigai prognozuoti.
Projekto metu planuojama ištirti COVID-19 sergančiųjų infekuotumą kitomis kvėpavimo takų sukėlėjų infekcijomis ir nustatyti koinfekcijos ryšį su klinikiniais požymiais bei klinikine eiga, bus atlikta santykinė kiekybinė SARS-COV-2 viruso koncentracijos analizė COVID-19 infekcija sergančiųjų ėminiuose. Siekiant pagerinti SARS-COV-2 virusinės infekcijos laboratorinę diagnostiką bus sukurtas SARS-COV-2 nukleorūgščių detekcijos reagentų komplektas, kuris leis nustatyti virusą tiesiai iš ėminių, netaikant papildomo mėginio apdorojimo. Taip pat planuojama papildyti iki šiol trūkstamus duomenis apie SARS-COV-2 persistavimą kituose ligonių ėminiuose – kraujyje, išmatose, šlapime.
Projekto rezultatai. Atlikus mokslinius tyrimus ir remiantis gautų rezultatų išvadomis LR Sveikatos apsaugos ministerijai bus pateiktos praktinės rekomendacijos COVID-19 infekcijos laboratorinei diagnostikai gerinti ir ligos eigai prognozuoti, taip pat bus įvertinta ar yra poreikis dėl SARS-COV-2 viruso testuoti kraujo donorus, kurių kraujo produktai naudojami įvairių pacientų gydymui.
Projekto pareiškėjas: Vilniaus universitetas.
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
RESTORE projektas
Pažangioji terapija – pastaraisiais metais išvystyta inovacijų sritis, apimanti genų, ląstelių terapiją, audinių inžineriją ir kitus pažangius ligų gydymo metodus, pavyzdžiui, vėžio, Alzheimerio ligos ar sunkių nudegimų.
RESTORE https://www.restore-horizon.eu/ – prioritetinių sričių pavyzdinis (angl. flagship) projektas, kurio tikslas – suburti medikus, mokslininkus, technologijų vystymo ir inžinerijos sektoriaus atstovus pažangiosios terapijos įgyvendinimui Europoje paspartinti.
VUL Santaros klinikos prie šio projekto prisijungė 2018 metais.
Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programa
NAUJIENA
2021 11 30 Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyviam vėžio gydymui Santaros klinikose
2021 04 23 Naujos chirurginės galimybės pasitelkiant laparoskopiją
2021 11 30 Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyviam vėžio gydymui Santaros klinikose
2021 04 23 Naujos chirurginės galimybės pasitelkiant laparoskopiją
Vėžiu sergantys pacientai susiduria su daugybe sveikatos ir socialinių problemų. Viena iš jų – socialinis nesaugumas: dėl ilgo ir sunkaus gydymo, onkologiniai pacientai rizikuoja netekti darbo, išauga rizika patirti visuomenės socialinę atskirtį. Siekiant pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę bei sumažinti socialinę atskirtį, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų ir Gardino universitetinės ligoninės gydytojai atlieka minimaliai invazines procedūras gydant storosios žarnos, prostatos, inkstų, šlapimo pūslės bei ginekologinius navikus. Apie šiuolaikiškas operacijas ir dviejų šalių medikų bendradarbiavimą gydytojai kalba laidoje „Sveikatos medis“. Reportažas parengtas įgyvendinant Europos Sąjungos finansuojamą projektą „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“.
Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose (Minimally-invasive)
2019-12-20-projekto-dalyviu-ir-partneriu-susitikimas158.pdf
2020-02-25-26-susitikimas-del-onkologiniu-pacientu-gydymo5541.pdf
2020-07-30-sieks-pagerinti-onkologiniu-pacientu-gyvenimo-kokybe8003.pdf
2021-02-4-5-nuotolinis-renginys3461.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas1119.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas2760.pdf
2021-11-15-nuotolinis-baigiamasis-renginys-koreg6761.pdf
2021-11-30-pazangi-laparaskopine-chirurgija-efektyviam-vezio-gydymui9861.pdf
programa-lt11296.pdf
program-en26081.pdf
vizitas-liepos-20-22-d9197.pdf
2019 m. kovo 1 dieną VUL Santaros klinikose startavo projektas „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“, Nr. ENI-LLB-1-029.
Projekto tikslas - stiprinti Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimą, keistis patirtimi siekiant sumažinti socialinę atskirtį ir pagerinti vėžiu sergančių pacientų gyvenimo kokybę Vilniaus ir Gardino regionuose, padidinti prieigą prie minimaliai invazinių chirurgijos paslaugų urologijos, abdominalinės chirurgijos, akušerijos-ginekologijos srityse.
Pagrindinis projekto dėmesys skiriamas naujausios minimaliai invazinės įrangos įsigijimui, kad būtų galima atlikti operacijas urologinės, ginekologinės ir pilvo onkologijos srityje. Naujai įsigyta moderni medicininė įranga prisidės prie efektyvesnio vėžio gydymo, tokių lokalizacijų kaip šlapimo pūslės, inkstų, gimdos kūno, gimdos kaklelio, viršutinių šlapimo takų, kiaušidžių, prostatos ir gaubtinės žarnos.
Laparoskopinė chirurginė įranga užtikrina minimalią intervenciją į paciento organizmą, o tai ne tik sumažina komplikacijų tikimybę, bet ir sutrumpina buvimo ligoninėje laiką. Svarbu ir tai, kad pacientas tokio tipo operaciją toleruoja lengviau nei atviros chirurgijos būdu, greičiau gyja ir gali grįžti į normalų bei kokybišką gyvenimą.
Projekte dalyvaujantys gydytojai-ekspertai Vilniuje ir Gardine galės konsoliduoti savo profesinius įgūdžius, dalintis patirtimi ir dalyvauti mokslinėse-praktinėse konferencijose. Projekto metu bus sukurtos naujos gydymo gairės, diagnozavimo ir gydymo metodikos bei algoritmai.
Tikimasi, kad projekto rezultatai padės sustiprinti dvišalį Lietuvos-Baltarusijos bendradarbiavimą ir prisidės prie teigiamų sveikatos pokyčių pasienio zonoje gyvenančiai visuomenei.
Projekte dalyvauja šie VUL Santaros klinikų centrai: Urologijos centras, Pilvo chirurgijos centras, Akušerijos ir ginekologijos centras. Projekto paraiška inicijuota bei paruošta Santaros klinikų Inovacijų ir technologijų perdavimo skyriaus pagalba.
Projekto pareiškėjas – Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Projekto partneris – Gardino regioninė klinikinė ligoninė.
Bendra projekto vertė – 1544 229,30 Eur.
Projekto trukmė: 2019-03-01 – 2021-11-30
Projektas finansuojamas pagal 2014-2020 m. Europos kaimynystės priemonės Latvijos, Lietuvos ir Baltarusijos bendradarbiavimo per sieną programą.
Daugiau informacijos apie projektą:
2021 m. lapkričio 15 d. Santaros klinikų medikai dalijosi patirtimi laparoskopinėje chirurgijoje projekto „Onkologinėmis ligomis sergančiųjų asmenų socialinės atskirties mažinimas bei gyvenimo kokybės gerinimas Vilniaus ir Gardino regionuose“ baigiamajame renginyje „Pažangi laparoskopinė chirurgija – efektyvesniam vėžio gydymui“. Renginio programa lietuvių kalba, renginio programa anglų kalba.
2020 m. liepos 30 d. Sieks pagerinti onkologinių pacientų gyvenimo kokybę
2020 m. vasario 25–26 d. Projekto dalyvių ir partnerių susitikimas Baltarusijoje
2019 m. gruodžio 20 d. Projekto dalyvių ir partnerių susitikimas
2019-12-20-projekto-dalyviu-ir-partneriu-susitikimas158.pdf
2020-02-25-26-susitikimas-del-onkologiniu-pacientu-gydymo5541.pdf
2020-07-30-sieks-pagerinti-onkologiniu-pacientu-gyvenimo-kokybe8003.pdf
2021-02-4-5-nuotolinis-renginys3461.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas1119.pdf
2021-09-28-projekto-partneriu-susitikimas2760.pdf
2021-11-15-nuotolinis-baigiamasis-renginys-koreg6761.pdf
2021-11-30-pazangi-laparaskopine-chirurgija-efektyviam-vezio-gydymui9861.pdf
programa-lt11296.pdf
program-en26081.pdf
vizitas-liepos-20-22-d9197.pdf
Inovatyvios partnerystės kovoje su vėžiu bendrieji veiksmai (IPAAC)
iPAAC projektas - Inovatyvios partnerystės kovoje su vėžiu bendrieji veiksmai, suvienijantys 44 partnerius iš 24 Europos šalių, tarp jų Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministeriją ir Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Projektas prasidėjo 2018 metų balandžio mėnesį, jo numatyta trukmė - apie 3 metai. Projektas yra iš dalies finansuojamas Europos Sąjungos lėšomis. Projekto tinklapis – www.ipaac.eu
iPAAC tikslai. Pagrindinis IPAAC bendrųjų veiksmų tikslas – parengti inovatyvius būdus, skirtus pasiekimams vėžio kontrolės srityje. Naujoves, kurias apima bendruosius veiksmus, sudaro tolesnis vėžio prevencijos plėtojimas, visapusiški metodai, skirti genomikos panaudojimui vėžio kontrolei, vėžio informacijos ir registrų gerinimas, pažanga ir iššūkiai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūroje, iššūkių, kylančių atsirandant inovatyviems vėžio gydymo būdams, numatymas bei integruotos vėžio kontrolės valdymas, įskaitant naują nacionalinių vėžio kontrolės planų analizę.
VUL Santaros klinikos ir iPAAC
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VULSK) dalyvauja iPAAC projekte nuo jo pradžios. Kartu su LR Sveikatos apsaugos ministerijos atstovais dalyvavo darbo grupių posėdžiuose, o prasidėjus karantino laikotarpiui – vykdomuose nuotoliniuose seminaruose. VUL SK daugiausia dalyvauja šiose projekto darbo grupėse:
- WP5 „Vėžio prevencija“
- WP8 „Vėžio gydymo iššūkiai“
- WP9 „Inovatyvi vėžio terapija“
- WP10 „Integruotos ir visapusės vėžio kontrolės valdymas“
iPAAC renginiai Lietuvoje
2019 05 24 – iPAAC seminaras LR SAM: WP4 darbo grupės atstovų vizitas Lietuvoje
2019 10 02 – iPAAC konferencija / viešinimo renginys VUL SK
2020 arba 2021 m. numatyta baigiamoji iPAAC konferencija
2019 10 02 VULSK vykusios iPAAC konferencijos pranešėjai
Projekto tikslinės grupės
Pagrindinė iPAAC bendrųjų veiksmų tikslinė grupė bus ES lygmens politikos kūrėjai ir nacionalinio, regioninio ir vietinio lygmens sprendimų priėmėjai. Visi inovatyvūs veiksmai, kuriuos apima BV darbo paketai, bus vertinami remiantis tvarumu ir integracija į nacionalines politikas. Todėl bendrųjų veiksmų metu pagrindinis dėmesys bus skirtas įgyvendinimui, kaip tai perteikiama pagrindiniuose rezultatuose, t. y. vėžio kontrolės veiksmų įgyvendinimo ir tvarumo plane, kuri padės valstybėms narėms įgyvendinant iPAAC ir CANCON rekomendacijas.
iPAAC rezultatai
1. Parama valstybėms narėms įgyvendinant CANCON bendrųjų veiksmų rekomendacijas nacionaliniu, regioniniu ir vietiniu lygmeniu. Plane daugiausia dėmesio skiriama kelioms susijusioms problemoms, kurios pasireiškia skirtingose temose, minėtose ankstesniuose CANCON ir dabartiniuose iPAAC darbo paketuose. Taigi plane bus pateikta integruotoji apibendrinta strateginė priemonė, skirta keliems svarbiems vėžio kontrolės aspektams, kurie yra ypač svarbūs politikos kūrėjams.
2. Vėžio prevencijos stiprinimas toliau tobulinant dabartines rekomendacijas dėl kokybiškos vėžio atrankinės patikros ir patikimo galimo naujo potencialo įvertinimo pagal gyventojams skirtų programų žalą ir naudą. Tolesnis Europos kovos su vėžiu kodekso stiprinimas įgyvendinant politiką, sutelkiant dėmesį į nelygybę. Įvertinimas, kaip veikla genomikos srityje, nuolat prisideda prie vėžio kontrolės.
3. Geresnio efektyvumo kovojant su apleistomis vėžio formomis užtikrinimas, sukuriant naujus pagrindinius rodiklius klinikinių pacientų gydymo būdų ir sveikatos priežiūros išlaidų, susijusių su vėžiu bei dėl jo atliekamomis intervencijomis (ypač kasos vėžio atveju), įvertinimui.
4. Imunoterapijos įtraukimo į klinikinę praktiką rėmimas, išsamiai įvertinus jos pagrindinius iššūkius.
5. Sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros įvertinimas Europos šalyse vertinant kokybės rodiklius.
6. Parama politikos kūrėjams valdymo srityje, įskaitant bandomuosius visuotinius sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūros tinklus, ir atnaujintą ES nacionalinių vėžio kontrolės programų analizę.
7. Parama įrodymais pagrįstai sergančiųjų vėžiu sveikatos priežiūrai, tobulinant gyventojų informavimo sistemas. Registrų integravimo į elektroninius sveikatos ir administracinius duomenis, siekiant įvertinti sveikatos priežiūros kokybę, išlaidas ir rezultatus, numatymas. Skatinimas ES lygmeniu naudoti informacinius rodiklius apie vėžio paplitimą.
Finansavimas iPAAC bendriesiems veiksmams buvo skirtas iš Europos Sąjungos trečiosios sveikatos programos (2014-2020 m.). Ji oficialiai prasidėjo 2018 m. balandžio 1 d. ir truks trejus metus. Daugiau informacijos apie iPAAC bendruosius veiksmus galite rasti oficialioje svetainėje (www.ipaac.eu) arba susisiekę su koordinavimo grupe (ipaac@nijz.si).
PROGRAMUOJAMA VIRUSŲ NUKLEORŪGŠČIŲ DETEKCIJA CRISPR NUKLEAZĖMIS
Projekto Nr.: S-DNR-20-11
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 28 d.
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 28 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 330 675 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba
Padaliniai, vykdantys projektą – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centro Molekulinės medicinos skyriusProjekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Mindaugas Stoškus
Projekto partneris –UAB „CasZyme“
Projekto tikslas – pagerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, sukuriant greitą ir tikslų SARS-CoV-2 viruso ir kitų infekcinių ligų sukėlėjų nustatymo metodą, panaudojant CRISPR nukleazes, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.
Projekto aprašymas. Kinijoje 2019 m. pabaigoje prasidėjusi Covid-19 liga greitai išplito visame pasaulyje ir sukėlė pandemiją. Daugeliui šalių sunkiai sekasi kovoti su infekcija, o kad tai pavyktų, reikalingas kuo platesnis testavimas. Šiuo metu liga dažniausiai ir patikimiausiai nustatoma iš nosiaryklės ėminių gryninant viruso RNR ir ją padauginant atvirkštinės transkripcijos ir realaus laiko PGR metodu, kuriam reikalinga speciali įranga. Šie testai vis dar brangiai kainuoja ir ilgai užtrunka. Norint plėsti testavimo pajėgumus, reikia kurti naujus pigesnius ir greitesnius, bet tuo pačiu patikimus testus. Viena iš tokių galimybių yra CRISPR nukleazių panaudojimas viruso RNR aptikti. Tokie fermentai, trumpos crRNR pagalba atpažinę viruso genomą, sukarpo viengrandės DNR zondą ir taip sukuria analitinį signalą. Be to, testų atlikimą pagreitintų ir supaprastintų seilių kaip mėginio panaudojimas, kurių surinkimui nereikalingas medicinos personalas, specialios paėmimo priemonės ir transportinės terpės. Patobulintas testas turėtų būti be papildomos gryninimo stadijos, o viruso nukleorūgštys padauginamos izoterminės amplifikacijos būdu. Tikimės, kad šių žingsnių apjungimas padės pagreitinti ir atpiginti testą, kuris būtų tinkamas kasdienei gydymo įstaigų praktikai.
Šis projektas sudarytas iš kelių veiklų, kurių visuma padės efektyviau pasiekti užsibrėžtą rezultatą. Projekto metu rinksime ir biobankuosime pacientų mėginius, kad būtų galima greitai validuoti sukurtą testą. Lygiagrečiai bus vykdoma kita projekto dalis, skirta seilių kaip mėginio panaudojimo tiesioginiam tyrimui bei izoterminio viruso RNR padauginimo stadijų optimizavimui. Be to, planuojame charakterizuoti keletą naujų Cas nukleazių ir išrinksime tą, kuri geriausiai tinka SARS-CoV-2 aptikimui. Galiausiai, apjungsime visas testo dalis ir paruošime optimizuotą protokolą. Tikimės, kad projekto metu atlikti tyrimai net tik padės sukurti ir validuoti patogesnį testą Covid-19 diagnostikai, bet ir suteiks pagrindą lengvai programuojamos universalios diagnostikos platformos sudarymui, ateityje leisiančios aptikti norimus patogenus.
COVID-19 VALDYMAS PAŽANGIOS TERAPIJOS METODAIS
Projekto Nr. S-DNR-20-12
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 30 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 386 222 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba
Padaliniai, vykdantys projektą – Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – prof. dr. Laimonas Griškevičius
Projekto tikslas – gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugas, sukuriant PTVP prototipą COVID-19 gydymui ir jų biobanką.
Projekto aprašymas. COVID-19 gydymo galimybės yra ribotos. Dalis pacientų, ypač sutrikusio imuniteto, vyresnio amžiaus, nesugeba generuoti pakankamo ląstelinio imuninio atsako prieš SARS-CoV-2, kuris yra viena svarbiausių priešvirusinio veikimo dalių. Kita vertus, imuninės hiperstimuliacijos sukeltas „citokinų audros“ sindromas gali sukelti daugelio organų pažeidimą ir mirtį. Pažangios terapijos vaistiniai preparatai gali būti pritaikyti ląstelinio imuniteto nepakankamumo bei imuninės hiperstimuliacijos sindromams gydyti.
Vienas iš COVID-19 ligos požymių yra limfocitų skaičiaus sumažėjimas, o sumažėjimo laipsnis koreliuoja su ligos sunkumu. Limfopenija yra asocijuota su tris kartus didesne sunkios COVID-19 eigos rizika. Padidėjęs CD4:CD8 santykis ir sumažėjęs B ir NK ląstelių skaičius yra siejami su blogesne prognoze. T limfocitai yra labai svarbūs ankstyvai organizmo apsaugai nuo virusinių infekcijų. Veiksmingas imuninis atsakas priklauso nuo citotoksinių T limfocitų (CTL) aktyvacijos. Aktyvuoti CTL sukelia virusais infekuotų ląstelių apoptozę išleisdami citotoksines granules ir sekretuodami TNF-a ir IFN-g. Susidorojus su infekcija, dalis aktyvuotų CTL tampa atminties T limfocitais. Imuninei sistemai pakartotinai susidūrus su tuo pačiu virusu, atminties T limfocitai gali greitai subręsti ir suvaldyti virusinę infekciją. Pirmąją užsikrėtimo SARS-CoV-2 virusu savaitę kraujyje palaipsniui daugėja cirkuliuojančių aktyvuotų T helperių ir aktyvuotų CD8+ ląstelių. Tačiau nuolatinė T limfocitų stimuliacija sukelia jų išsekimą ir funkcijų sutrikimą, dėl to uždegiminė būsena tęsiasi be veiksmingo imuninio atsako.
Šiuo metu vienareikšmiškai veiksmingo COVID-19 gydymo nėra. Palaikomasis gydymas išlieka pagrindiniu infekcijos gydymo metodu. Randomizuotais klinikiniais tyrimais įrodyta tik deksametazono nauda bendram išgyvenamumui bei remdesiviro nauda trumpinant COVID-19 ligos trukmę. Dėl minėtų priežasčių labai svarbu įvertinti alternatyvius COVID-19 ligos gydymo metodus. Kadangi sunkia COVID-19 forma sergantiems pacientams stebimas ženklus funkcinių citotoksinių CD8+ T ir NK ląstelių skaičiaus sumažėjimas, VST gali būti veiksmingas gydymo būdas. VST galima sėkmingai suvaldyti infekcines virusines komplikacijas, sukeltas citomegalo viruso, Epštein-Baro viruso, adenoviruso, BK viruso, žmogaus herpes viruso 6 ir kt., ypač asmenims su nusilpusia imunine sistema, kuri nepajėgi efektyviai kovoti su virusinėmis infekcijomis. Iki klinikiniais SARS-CoV-1 tyrimais buvo įrodyta, kad VST apsaugo peles nuo mirtinų infekcinių komplikacijų. Neseniai publikuotuose tyrimuose su trensgeninėmis pelėmis buvo įrodytas svarbus T limfocitų vaidmuo apsaugoje ir nuo SARS-CoV-2 viruso. Todėl nenuostabu, kad ląstelinio imuniteto reikšmė COVID-19 ligos suvaldymui yra labai svarbi. Atminties T limfocitai reikalingi ilgalaikei apsaugai nuo infekcijos sukėlėjų. Daugelio COVID-19 liga persirgusių asmenų kraujyje aptinkami CD4+ ir CD8+ T limfocitai prieš SARS-CoV-2. Persirgusių COVID-19 pacientų kraujo išgrynintų T limfocitų in vitro stimuliacija SARS-CoV-2 membranos, spyglio ir nukleokapsidės peptidais sąlygoja intensyvią IFN-g ir TNF-a CD4+ sekreciją – T limfocitų atsako rodiklis. In vitro sąlygomis galima padauginti COVID-19 liga persirgusių asmenų T limfocitus ir juos pritaikyti šia liga sergančių pacientų gydymui. Šiuo metu pasaulyje vykdomos dvi klinikinės studijos, registruotos NIH duomenų bazėje, kuriose tiriamas SARS-CoV-2 VST veiksmingumas gydant sunkias COVID-19 formas. Pasiūlytas projektas atitinka užsakovo suformuluotą problematiką, nes projekto metu bus sukurtas prototipas ir biobankas prieš COVID-19, tokiu būdu bus pagerinta asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybė, suteikianti Lietuvos pacientams galimybę gydytis prieš COVID-19. Projekto metu pasiekus užsibrėžtus tikslus ir uždavinius bus sudarytos sąlygos PTVP prototipų prieš kitus infekcinius sukėlėjus kūrimui.
Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų plėtra Santaros slėnyje
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – IMC) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis (toliau – VULSK) įgyvendina projektą Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-01-0006 „Inovacijų ir technologijų perdavimo centrų plėtra Santaros slėnyje“ (toliau – Projektas), finansuojamą Europos Sąjungos regioninės plėtros fondo lėšomis.
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2018 m. vasario 1 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. sausio 31 d.
Projekto vertė – 697 811 Eur.
Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius
Projekto tikslas – vystyti technologijų perdavimo centrus IMC ir VULSK.
Svarbiausia problema, kurią siekiama spręsti projektu, mažas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros rezultatų Santaros slėnyje komercinis pritaikymas bei nedidelės technologijų perdavimo paslaugų apimtys. Šią problemą numatyta spręsti įdarbinant technologijų perdavimo specialistus IMC ir VULSK, kurie sukurs technologijų perdavimo sistemą. Tokiu būdu bus kuriama organizacijų technologijų perdavimo praktika ir patirtis.
Projekto rezultatas – sukurtos inovacijų rinkos, potencialių partnerių bei intelektinės nuosavybės duomenų bazės, kurios bus nuolat atnaujinamos, ir bus pamatinis technologijų perdavimo instrumentas Santaros slėnyje.
Projekto nauda:
- maksimaliai įveiklinta turima Santaros slėnio gyvybės mokslų technologijų perdavimo infrastruktūra;
- išaugę ryšiai tarp mokslo ir verslo sektorių bei išaugę technologijų perdavimo finansiniai rezultatai;
- tyrėjams sudaryta galimybė komerciškai realizuoti savo know-how ir iš to gauti papildomų pajamų;
- technologijų perdavimo finansiniai rezultatai leis valstybinio ir viešojo sektoriaus (IMC ir VULSK) organizacijoms pačioms finansuoti savo technologijų perdavimo veiklą ir plėtrą be valstybės dotacijų.
SVEIKATOS PRIEŽIŪROS PASLAUGŲ TEIKIMO MODELIS ONKOLOGINĖMIS LIGOMIS SERGANTIEMS PACIENTAMS PANDEMIJŲ ATVEJAIS
Projekto Nr. P-DNR-21-37
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 27 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 317 914 Eur, finansavimą skyrė Lietuvos mokslo taryba
Projekto koordinatorius – Nacionalinis vėžio institutas
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – habil. dr. Sonata Jarmalaitė
Projekto partneriai – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos ir Lietuvos sveikatos mokslų universitetas
VUL Santaros klinikų projekto dalies vadovė – doc. dr. Jelena Rascon
Projekto tikslas – parengti tvarų, lanksčiai prisitaikantį prie kintančių aplinkybių ir signalinių stebėsenos indikatorių valdomą, onkologinių paslaugų teikimo modelį bei pateikti rekomendacijas sveikatos priežiūros įstaigoms ir jų veiklą reguliuojančioms institucijoms.
Projekto aprašymas. Onkologiniai susirgimai yra antra mirties priežastis Europoje ir Lietuvoje, o vėžio sukeliama ligų našta, vertinama prarastais potencialiais gyvenimo metais, Lietuvoje sudaro 21 proc. COVID-19 pandemijos sąlygomis, sutrikus onkologinių paslaugų teikimui, dėl atidėtos ar nesuteiktos pagalbos, iškyla grėsmė, kad gali išaugti priešlaikinio mirtingumo rodikliai.
Europoje vienas iš sveikatos politikos prioritetų yra sergamumo ir mirtingumo nuo vėžio mažinimas ir valdymas, kuris tampa ypač svarbus ekstremalių situacijų, tokių kaip pandemija atvejais. Europos Komisija numato 2020 m. gruodį patvirtinti Europos vėžio įveikimo planą (angl. – European Beang Cancer Plan), kuris apima visas ligos valdymo stadijas 4 srityse: prevencijos, diagnostikos, gydymo ir gyvenimo kokybės užtikrinimo. Pandemijos sąlygomis ypatingas dėmesys turi būti skiriamas paslaugų tęstinumo užtikrinimui visuose lygiuose.
Dėl Covid-19 pandemijos ir šalyje paskelbto karantino apribojimų sutriko sveikatos priežiūros paslaugų teikimas pacientams, sergantiems tiek onkologinėmis, tiek kitomis ligomis (sumažėjo paslaugų prieinamumas, atidedamas paslaugų teikimas, kuris lemia sunkesnę pacientų klinikinę būklę, poreikį sudėtingesniam gydymui bei blogesnius gydymo rezultatus). Onkologinių pacientų patekimas į SGĮ pandemijos pradžioje buvo ženkliai pristabdytas dėl trikdžių pradiniuose, pacientus siunčiančiuose paciento kelio etapuose. Covid-19 pandemija sveikatos priežiūros sistemos valdymo kontekste yra vertinama kaip ekstremali situacija (nelaukta, didelio masto, greitai besikeičianti ir didelį pavojų gyventojų sveikatai ir gyvybei kelianti situacija) sistemai, kurią suvaldyti galima padidinus sveikatos priežiūros sistemos tvarumą. Pandemijos (ar kitos ekstremalios situacijos) sukeltą krizę galima suvaldyti laiku sustiprinus sveikatos priežiūros sistemos valdymą, finansavimą, padidinus žmogiškuosius ir materialinius resursus bei užtikrinus lankstų ir alternatyvų sveikatos priežiūros paslaugų teikimą. Sklandžiai funkcionuojanti grandinė – pacientas (aktyvus kreipimasis patikrai ar dėl sveikatos nusiskundimų) – pirminė sveikatos priežiūros įstaiga (PSPĮ)/kita ambulatorinė asmens sveikatos priežiūros įstaiga (ASPĮ) (šeimos gydytojas, gydytojas specialistas), kur vyksta paciento ištyrimas, siuntimas specializuotai pagalbai gauti) – SGĮ (detalus ištyrimas ir gydymas) yra ypač svarbi vėžiu sergantiems pacientams, kadangi gydymą šie pacientai gali gauti tik paskutiniu paciento kelio etapu. Operatyvus paciento kelio administravimas yra daug laiko ir žmogiškųjų resursų reikalaujantis procesas, todėl siekiant šį procesą pagreitinti ir išlaikyti nekintantį pandemijos sąlygomis, jį būtina automatizuoti, minimizuojant žmogiškųjų išteklių poreikį.
Ne onkologinėmis ligomis sergančių pacientų srautų organizavimas susijęs su 1) pacientų diferenciacija į skirtingas ligas pagal patiriamus simptomus, 2) skirstymu į urgentines ir lėtines būkles bei 3) pacientų siuntimu gydymo paslaugoms gauti į skirtingo lygio ligonines. Tokiu būdu, centralizuotai monitoruojant pacientų srautus pagal šiuos požymius, paslaugos gali būti perskirstomos, urgentinės būklės gali būti stabilizuojamos, vieni centrai gali perimti kitų centrų funkcijas. Onkologinių pacientų kelias yra iš esmės kitoks – žemesnio lygio ASPĮ skirtos tik pradinei pacientų atrankai (įskaitant ir pirminių tyrimų atlikimą) ir sklandžiam pacientų siuntimui į SGĮ. Siekiant sukurti efektyvų LNL gydymo pandemijos metu modelį, onkologinių paslaugų teikimo algoritmas turi būti kuriamas atskirai nuo kitų LNL.
Onkologinės ligos pradžia dažniausiai yra besimptomė arba simptomai netrikdo įprastinio gyvenimo ritmo, todėl, ypač esant ekstremaliai situacijai medicinos įstaigose, simptomai gali būti ignoruojami. Dėl to jau pirmuoju žingsniu yra reikalinga situacijos stebėsena ir apie ją „signalizuojantys“ rodikliai bei intervencija į paciento paslaugų kelią tam, kad pacientai būtų papildomai informuojami ir motyvuojami kreiptis į PSPĮ atsiradus naujiems simptomams. Onkologinių ligų gydymo efektyvumą mažina ir prevencinių programų pristabdymas bei mažesnis pacientų aktyvumas jose. Pandemijų atveju, pacientui vis dėlto pasiryžus kreiptis į PSPĮ čia, kaip ir kitų susirgimų atvejais, susiduriama su planinių paslaugų apribojimais, galimybe gauti tik nuotolinę konsultaciją ir ilgesniu laukimo laiku gauti šeimos gydytojo ar gydytojo specialisto konsultaciją. Tai vėlgi atitolina paciento patekimą į gydymą galinčią suteikti SGĮ. Atkreiptinas dėmesys, jog dauguma kitomis lėtinėmis ligomis sergančių pacientų dalinę pagalbą (pradinį gydymą), laikinai stabilizuojančią paciento būklę, gali suteikti PSPC ar regioninė stacionarinė gydymo įstaiga, o onkologinius pacientus PSPC tik siunčia tolesniam ištyrimui bei gydymui ir administracinės logistikos sutrikimas lems, jog pacientas negaus pagalbos arba ji bus uždelsta.
Ypatingas dėmesys skirtinas vaikų piktybiniams navikams. Dėl atvejų retumo, diagnozė ir įprastomis sąlygomis pirminėje sveikatos grandyje būna sudėtinga, nes vėžys niekada nebūna pirmas diferencinės diagnozės sąraše. Pandemijų metu, apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą infekcijos požymių neturintiems pacientams, gydytojo konsultacija tapo sunkiai pasiekiama. Teikiant nuotolines konsultacijas tik telefonu (neturint vaizdo ryšio), ne visuomet pavyksta tinkamai įvertinti vaiko būklę, kurios mažas vaikas negali apibūdinti žodžiais, o tėvai ne visada gali adekvačiai įvertinti vaiko elgesio pasikeitimą. Apribojus šeimos gydytojo teikiamų paslaugų prieinamumą, vaikai, kuriems vėliau buvo patvirtinta kraujo vėžio diagnozė, į SGĮ pateko su itin gilia anemija, neutropenija. Tokie sveikatos sutrikimai lėmė pacientų hospitalizaciją į intensyvios terapijos skyrių, ko esant geresniam sveiktos priežiūros paslaugų organizavimui galima būtų išvengti.
Ypatingas dėmesys skirtinas vaikų piktybiniams navikams. Dėl atvejų retumo, diagnozė ir įprastomis sąlygomis pirminėje sveikatos grandyje būna sudėtinga, nes vėžys niekada nebūna pirmas diferencinės diagnozės sąraše. Pandemijų metu, apribojus sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumą infekcijos požymių neturintiems pacientams, gydytojo konsultacija tapo sunkiai pasiekiama. Teikiant nuotolines konsultacijas tik telefonu (neturint vaizdo ryšio), ne visuomet pavyksta tinkamai įvertinti vaiko būklę, kurios mažas vaikas negali apibūdinti žodžiais, o tėvai ne visada gali adekvačiai įvertinti vaiko elgesio pasikeitimą. Apribojus šeimos gydytojo teikiamų paslaugų prieinamumą, vaikai, kuriems vėliau buvo patvirtinta kraujo vėžio diagnozė, į SGĮ pateko su itin gilia anemija, neutropenija. Tokie sveikatos sutrikimai lėmė pacientų hospitalizaciją į intensyvios terapijos skyrių, ko esant geresniam sveiktos priežiūros paslaugų organizavimui galima būtų išvengti.
Skirtinguose paciento kelio etapuose yra susiduriama su įvairiomis kliūtimis, todėl siekiant parengti visavertį paslaugų teikimo algoritmą pandemijų (ekstremalių situacijų) atvejais, onkologine liga sergančio paciento paslaugų gavimo kelias turi būti analizuojamas visose paslaugų teikimo lygmenyse – nacionaliniame, regioniniame ir savivaldybės. Prasidėjus pandemijai sveikatos priežiūros įstaigoms teko koreguoti įprastus veiklos modelius, remiantis savo patirtimi, nacionaliniu mastu teikiamomis rekomendacijomis ir teisės aktais. Tarptautinės organizacijos bei skirtingos profesinės draugijos ėmėsi iniciatyvos ir parengė rekomendacijas, konkrečių susirgimų ar gydymo būdų taikymui pandemijos sąlygomis. Europos medicininės onkologijos draugija (ESMO), atlikusi apklausas 18-koje šalių, paskelbė, kad „dabar labai svarbu vengti bet kokio gydymo vėlavimo, kuris galėtų turėti įtakos pacientų išgyvenimui, perskirstant išteklius vėžiu sergantiems pacientams ir toliau teikiant geriausią įmanomą gydymą”. Kitos šalys (pavyzdžiui, Kanada, Jungtinė Karalystė) jau pradėjo keisti savo vėžio valdymo strategijas: nustato tikslesnius pacientų srautų prioritezavimo kriterijus, siekia kuo greičiau atnaujinti ankstyvos diagnostikos programas, skatinti inovacijas ir pan. ASPĮ turima ir nuo COVID-19 pradžios sukaupta patirtis bei tarptautinių rekomendacijų gausa Lietuvoje leido iš dalies optimizuoti pacientų ir paslaugų srautus. Vis dėlto siekiant užtikrinti visų vėžiu sergančių pacientų savalaikį gydymą bei efektyvų profilaktinių patikrinimų veikimą, reikalinga parengti tvarų ir lanksčiai prisitaikantį prie kintančių ekstremalių situacijų (pandemijų), stebėsenos indikatorių valdomą ir visų lygių sveikatos priežiūros įstaigas apimantį onkologinių paslaugų teikimo modelį, kurio įgyvendinimą užtikrintų išsamios nacionalinės onkologinių paslaugų teikimo gairės. Be to, COVID-19 pandemijos metu sveikatos priežiūros darbuotojai susiduria su padidėjusia profesine rizika bei išaugusia psichosocialinių rizikos veiksnių grėsme, kurių poveikis darbuotojų psichikos sveikatai yra dramatiškas – apie 50 proc. darbuotojų patiria aukštą distreso lygį, profesinį perdegimą, nemigą, nerimo ir depresijos simptomus, potrauminį streso sutrikimą, didesnį psichoaktyvių medžiagų vartojimą, išgyvena savižudybės riziką. Onkologinių paslaugų teikimo modelis, užtikrinantis geresnį onkologinių paslaugų valdymą pandemijų sąlygomis, prisidės prie neigiamų pasekmių darbuotojų psichikos sveikatai sumažinimo. Apibendrinant onkologiniams pacientams gydymas teikiamas išskirtinai trečio lygio paslaugas teikiančiose gydymo įstaigose ir visa sistema atlieka tik paciento nukreipimo (transliacijos) funkciją, tuo tarpu daugumai kitomis LNL sergančių pacientų tinkamą pagalbą gali suteikti ir antro ar net pirmo lygio gydymo įstaigos. Problemos pačiose gydymo įstaigose teikiant gydymo paslaugas onkologiniams pacientams nėra iš esmės išskirtinės, tačiau pacientų patekimas į SGĮ įstaigą labai priklauso nuo sklandžiai funkcionuojančio paciento paslaugų gavimo kelio algoritmo. Pandemijos metu, įvedus įvairius apribojimus ir nesant tinkamos situacijos stebėjimo ir valdymo sistemos (paslaugų teikimo modelio), pirmiausia sutriks onkologinių pacientų diagnostikos ir gydymo paslaugų teikimo kelias. Siekiant to išvengti, reikalingas onkologinių paslaugų teikimo modelis pandemijų sąlygomis bei tinkami infrastruktūriniai ir programiniai sprendimai automatizuotam žmogiškųjų ir materialiųjų resursų planavimui ir perskirstymui.
Operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros apšvietimo sistemos sukūrimo paslaugos
Projekto pradžia – 2018 m. liepos 2 d.
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos įgyvendina projektą „Operacinio lauko išmaniosios padidintos spalvų skyros apšvietimo sistemos sukūrimas (iLempa)" Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0004.
Projektas vykdomas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT".
Projekto pradžia – 2018 m. liepos 2 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. rugsėjo 30 d.
Projekto biudžetas – 313 745,66 Eur., iš kurių ES Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 269 343,5 Eur.
Projekto tikslas – sukurti sveikatos priežiūros įstaigų poreikiams pritaikytą inovatyvią, padidintos audinių spalvų skyros, operacinio lauko apšvietimo sistemą – iLempą.
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais:
I etapu bus kuriama produkto koncepcija. Šio etapo metu bus finansuojami keturi geriausius rezultatus parodę tiekėjai.
II etapu bus kuriamas apšvietimo sistemos prototipas, atliekami bandymai. Šio etapo laikotarpiu bus finansuojami trys dalyviai, kurių prototipai geriausiai atitinka techninę specifikaciją bei siekiamą rezultatą.
III etapo metu planuojama pagaminti bandomąją iLempos partiją, finansuojami 2 dalyviai. Šis etapas nebus vykdomas.
Projekto metu planuojama sukurti iLempa leis sumažinti cheminių žymeklių naudojimą ir chirurginių klaidų skaičių bei atvers galimybes platesnių inovacijų medicinoje kūrimui ir taikymui. Įgyvendinant projektą tikimasi vystyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei skatinti privataus verslo investicijas į mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas.
Ikiprekybinio pirkimo dokumentus rasite čia.
Ikiprekybinio pirkimo sąlygų viešojo aptarimo metu gauti klausimai-atsakymai
Ikiprekybinio pirkimo 1-jo etapo rezultatai
Ikiprekybinio pirkimo laimėtojų, įgyvendinsiančių II pirkimo etapą sąrašas (PATIKSLINTAS)
Ikiprekybinio pirkimo 2-jo etapo rezultatai
Dalyvių klausimai-atsakymai.
Klausimas Nr.1
Inovatyvių įtvarų gamybos technologijos sukūrimas galūnių traumas patyrusiems pacientams
Viešoji įstaiga Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos įgyvendina projektą „Inovatyvių įtvarų gamybos technologijos sukūrimas galūnių traumas patyrusiems pacientams“ Nr. 01.2.1-LVPA-V-835-01-0005.
Projektas vykdomas pagal 2014-2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas" įgyvendinimo priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-V-835 „Ikiprekybiniai pirkimai LT".
Projekto pradžia – 2018 m. rugpjūčio 1 d.
Projekto pabaiga – 2021 m. lapkričio 30 d.
Projekto biudžetas – 830 599,81 Eur, iš kurių ES Europos regioninės plėtros fondo lėšos – 712 505,05 Eur
Projektas bus įgyvendinamas trimis etapais:
I etapu bus kuriama produkto koncepcija. Šio etapo laikotarpiu bus finansuojami keturi geriausius rezultatus parodę tiekėjai.
II etapu bus kuriamas galūnių skenavimo ir 3D įtvaro gamybos sistemos prototipas, atliekami bandymai. Šio etapo laikotarpiu bus finansuojami trys dalyviai, kurių prototipai geriausiai atitinka techninę specifikaciją bei siekiamą rezultatą.
III etapu planuojama pagaminti 3D spausdinimui pritaikytos inovatyvios galūnių įtvarų gamybos technologijos bandomąją partiją, finansuojami 2 dalyviai. Etapas nebus vykdomas.
Projekto tikslas – sukurti naują technologiją, kurios pagalba skaitmeniu būdu bus atkurtas erdvinis galūnės vaizdas. Tam turėtų būti parinkta skenavimo technologija, sukurtas 3-jų dimensijų (3D) skeneris, sukurta erdvinių vaizdų apdorojimo programa bei sukurtas algoritmas įtvarų gamybai 3D spausdintuvu ir/ar susijusiomis technologinėmis priemonėmis.
Naujas produktas sumažintų komplikacijų galimybes traumas patyrusiems pacientams, būtų patogus dėvėti, greitai pagaminamas ir savo kaina konkurencingas esamoms galūnių imobilizavimo alternatyvoms. Įgyvendinant projektą tikimasi vystyti mokslo ir verslo bendradarbiavimą bei skatinti privataus verslo investicijas į mokslinių tyrimų ir (arba) eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklas.
Ikiprekybinio pirkimo dokumentus rasite čia.
Ikiprekybinio pirkimo dokumentų aktuali redakcija nuo 2018-11-16.
Ikiprekybinio pirkimo sąlygų viešojo aptarimo metu gauti klausimai – atsakymai .
Pasiūlymų vertinimo eilė ir laimėtojai.
Ikiprekybinio pirkimo I etapo rezultatai
Ikiprekybinio pirkimo II etapo vykdytojai
Dalyvių klausimai-atsakymai
Klausimas Nr. 1
Klausimas Nr. 2
Klausimas Nr. 3
Klausimas Nr. 4
Klausimas Nr. 5
Klausimas Nr. 6
Jungtiniai veiksmai įdiegiant ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos, testavimo ir priežiūros strategijas Europoje (INTEGRATE)
Bendra projekto informacija
Bendra projekto informacija
Projektas INTEGRATE vykdomas nuo 2017 iki 2020 metų rugpjūčio mėnesio ir finansuojamas ES 3-iosios Sveikatos programos moksliniams tyrimams ir inovacijoms lėšomis.
Projekto akronimas: INTEGRATE
Projekto visas pavadinimas: INTEGRATE – Jungtiniai veiksmai įdiegiant ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos, testavimo ir priežiūros strategijas Europoje.
Identifikavimas: HP-JA-2016 - ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijos ir priežiūros kokybė.
Darbo programos tikslas: padidinti integruotą ankstyvą ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų diagnostiką ir prevenciją ES šalyse narėse iki 2020 m.
Dotacijos numeris: 761319
Numatoma projekto kaina: 2 499 846,35 Eur
ES parama: 1 999 877,08 Eur
Trukmė: 36 mėnesiai (pradžia – 2017-09-01)
Koordinatorius: Sveikatos, imuniteto ir infekcijų kompetencijos centras – CHIP
Pagrindinis projekto INTEGRATE tikslas – pagerinti sampratą apie ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ankstyvąją diagnostiką ir prevenciją bei įdiegti integruotus veiksmus, susijusius su šių infekcijų ankstyvąja diagnostika ir prevencija šalyse-partnerėse.
Projektas INTEGRATE jungia 29 partnerius iš 16 šalių (Kroatijos, Danijos, Estijos, Graikijos, Vengrijos, Airijos, Italijos, Lietuvos, Maltos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Slovėnijos, Ispanijos, Jungtinės Karalystės ir Serbijos) visuomenės sveikatos institucijų, ligoninių (infekcinių ligų ir mokslinių tyrimų skyriai), nevyriausybinių organizacijų ir universitetų.
Projekto veikloje dalyvauja keturi partneriai iš Lietuvos – Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikos (VUL SK), Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos (NVSPL), Respublikinio priklausomybės ligų centro (RPLC) ir Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC).
KIti projekto INTEGRATE tikslai:
- Paremti jungtinių veiksmų įdiegimą atliekant savalaikį ataskaitų teikimą, sklaidą ir vertinimą projekto laikotarpiu 2017-2020 m.
- Paremti nacionalines institucijas vertinant ir tikslinant esamas strategijas ir veiksmų planus siekiant įdiegti veiksmus, susijusius su ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir / arba lytiškai plintančių infekcijų ankstyvąja diagnostika ir prevencijos kokybe įtraukiant Europos pagrindinius suinteresuotus asmenis iki 2020 m.;
- Optimizuoti ir paremti ištyrimo dėl ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros racionalizavimą; paremti sveikatos priežiūros ir visuomenės atstovus siūlant ištyrimą ES šalyse narėse iki 2020 m. adaptuojant ir įdiegiant susijusius inovatyvius metodus.
- Patobulinti ištyrimą dėl ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros stebėseną bei vertinimą; patobulinti duomenų integravimą į nacionalinės priežiūros bei ištyrimo ir priežiūros stebėsenos sistemas įtraukiant atsakingus asmenis iki 2020 m.
- Pagerinti informacinių ryšių ir technologijų priemonių naudojimą ir partnerių informavimą jungtinėje ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijoje ES šalyse narėse iki 2020 m.
- Užtikrinti stipresnį pasirengimą visose ES šalyse narėse gerinant sveikatos priežiūros specialistų, visuomenės organizacijų ir visuomenės sveikatos institucijų gebėjimus rengiant ŽIV infekcijos, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų diagnostikos įdiegimo ir priežiūros mokymus.
Kadangi ŽIV infekcija, virusiniai hepatitai, tuberkuliozė ir lytiškai plintančios infekcijos yra tarpvalstybinės grėsmės asmens sveikatai, kurios labiausiai veikia pažeidžiamų grupių asmenis ir kurioms reikia individualių intervencijų, tampa svarbu turėti daugialypį požiūrį siekiant sumažinti naštą visuomenės sveikatai ir nustatyti optimalią įdiegiamų priemonių dalį.
Projekto INTEGRATE metu bus apžvelgtos ir panaudotos esamos efektyvios priemonės, kurios buvo sukurtos siekiant sumažinti ligų perdavimą, optimizuoti ankstyvąją diagnostiką bei priežiūrą vienos arba daugiau ligų srityse. Vykdant tarpusavio vertinimą, bus nustatytos priemonės, kurios gali būti naudingos kitoms ligoms, ir įvertintas šių priemonių pritaikymas arba tolesnio tobulinimo poreikis. Taigi projekto INTEGRATE metu bus sukurta platforma siekiant palengvinti šių priemonių ir jų tarpusavio susiejimo galimybes, įvertinti pritaikymo ar tolesnių naujovių poreikį bei panaudoti daugialypius metodus identifikuojant ir įdiegiant optimalius būdus.
Projektas INTEGRATE remia Komisijos komunikavimo „Kova su ŽIV/AIDS Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse” ir „ŽIV/AIDS veiksmų planas Europos Sąjungoje ir kaimyninėse šalyse” įdiegimą užtikrinant geresnį pasirengimą tarp ES ir nustatant inovatyvias įrodymais pagrįstas ištyrimo ir prevencijos priemones siekiant sumažinti naujų ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų atvejų skaičių prioritetinėse grupėse.
Projekto INTEGRATE struktūra
Integruoti jungtiniai veiksmai yra suskirstyti į 8 darbo paketus (DP):
DP1: Koordinavimas
DP2: Skleidimas
DP3: Monitoravimas ir įvertinimas
DP4: Strategijų vystymas ir įvertinimas
DP5: ištyrimo dėl ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros integravimas
DP6: ištyrimo dėl ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų ir priežiūros monitoravimas ir įvertinimas
DP7: Informacinių ryšių ir technologijų priemonių naudojimo ir partnerių informavimo gerinimas kombinuotai ŽIV, virusinių hepatitų, tuberkuliozės ir lytiškai plintančių infekcijų prevencijai
DP8: Gebėjimų stiprinimas
VUL SK daugiausia dalyvauja DP5 ir DP7 veiklose.
DP5 siekia palengvinti ištyrimo dėl ŽIV, hepatito B, hepatito C, lytiškai plintančių infekcijų įdiegimą ir optimizuoti pagrindinių ir rizikos grupių ištyrimą. DP5 metu esamos priemonės bus patobulintos ir išplėstos siekiant pagerinti savikontrolės ištyrimą ir priežiūrą bei paremti programas siekiant pasiekti pažeidžiamas populiacijas ir užtikrinti asmenų, kurie patys atlieka savikontrolės ištyrimą, priežiūrą.
DP7 siekia pagerinti Informacinių ir ryšių technologijų priemonių naudojimą ir partnerių informavimą pritaikant ir išbandant inovatyvias informacinių ir ryšių technologijų programas siekiant plačiau skleisti ir teikti informaciją apie prevenciją, švietimą ir paramą rizikos grupių asmenims.
Šaltiniai:
Jungtinė veiksmų programa RD-Action
http://www.rd-action.eu/ (2015-2018) – Europos Sąjungos politikos ir gerosios praktikos retų ligų srityje vystymo ir sklaidos projektas, kurio svarbiausia veikla – Europos referencinių centrų tinklų steigimo ir vystymo procesų skatinimas, išsamios informacijos apie retų ligų sritį šaltinio State of the Art koordinavimas, nacionalinės retų ligų politikos ir sveikatos priežiūros organizavimo retų ligų srityje skatinimas.
Jungtinė veiksmų programa Joint Action Rare Cancers
https://jointactionrarecancers.eu/ (2016-2019) – Europos Sąjungos ir nacionalinės politikos bei gerosios praktikos retų vėžių srityje formavimo ir diegimo projektas. Tarp svarbiausių šios programos veiklos sričių yra numatyta gerinti epidemiologinę retų vėžių stebėseną Europoje, diegti aukščiausius standartus klinikinės praktikos ir mokslinių bei klinikinių tyrimų srityse, skatinti inovacijų diegimą. VUL Santaros klinikos aktyviai dalyvavo visose JARC veiklose kaip vienas iš pagrindinių programos partnerių.
INOVACIJŲ IR TECHNOLOGIJŲ PERDAVIMO CENTRŲ VYSTYMAS SANTAROS SLĖNYJE
Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras (toliau – IMC) kartu su VšĮ Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis (toliau – VUL SK) įgyvendina projektą Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-04-0007.
Projektas finansuojamas pagal 2014–2020 m. Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos 1 prioriteto „Mokslinių tyrimų, eksperimentinės plėtros ir inovacijų skatinimas“ 01.2.2-CPVA-K-703 priemonę „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2021 m. balandžio 30 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. gruodžio 31 d.
Projekto vertė – 698 196,93 Eur.
Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius.
Projekto tikslas – vystyti žinių komercinimo ir technologijų perdavimo veiklas Inovatyvios medicinos centre ir VUL Santaros klinikose.
IMC ir VULSK turi didelę mokslinę infrastruktūrą – 8 tūkst. kv. metrų jungtinį Inovatyvios medicinos centrą, kuriame yra 8 atviros prieigos principais veikiančos laboratorijos (5 IMC ir 3 VUL SK), BIO technologijų verslo inkubatorius, biobanko infrastruktūra. Taip pat abi įstaigos artimiausioje ateityje planuoja plėsti tyrimų infrastruktūrą. Šioje didelėje mokslinių tyrimų infrastruktūroje dirba daug tyrėjų – VULSK dirba 60 profesorių, 67 docentai, 219 biomedicinos mokslo daktarų, IMC apie 60 mokslo daktarų. Nors tyrėjai tiek IMC, tiek VUL SK nuolat kuria inovacijas bei naują intelektinę nuosavybę, tačiau vis dar labai dažnai sukurtos inovacijos lieka mokslininkų kompiuteriuose ir nėra perduodamos į rinką. Dažniausia to priežastis – labai menkas mokslo ir verslo bendradarbiavimas, kurį šiuo projektu, naudojantis jau sukurtais įrankiais, bus stengiamasi stiprinti ir vystyti.
Projekto rezultatas – padidintas žinių komercinimo ir technologijų perdavimo mastas IMC ir VUL SK, parengtos komercinimo strategijos, rinkai reguliariai pristatomi sukurti ir kuriami inovatyvūs produktai ir paslaugos.
Projekto nauda:
- maksimaliai panaudota turima Santaros slėnio gyvybės mokslų technologijų perdavimo infrastruktūra;
- išaugę ryšiai tarp mokslo ir verslo sektorių bei išaugę technologijų perdavimo finansiniai rezultatai;
- tyrėjams sudaryta galimybė komerciškai realizuoti savo know-how;
- technologijų perdavimo finansiniai rezultatai leis valstybinio ir viešojo sektoriaus (IMC ir VUL SK) organizacijoms pačioms finansuoti savo technologijų perdavimo veiklą ir plėtrą be valstybės dotacijų.
Biologinio grįžtamojo ryšio matavimo ir analizės technologijų centras asmens ir visuomenės sveikatai stiprinti (Bio-MAC)
Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0022
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 1.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2020 m. gegužės 1 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d.
Projekto vertė – 895 337,40 Eur.
Padalinys: Vaikų fizinės medicinos ir reabilitacijos centras / Reabilitacijos, fizinės ir sporto medicinos centras
Projekto tikslas – išvystyti turimas inovatyvių sprendimų koncepcijas biologinio grįžtamojo ryšio matavimui ir analizei, siekiant pasiūlyti komercijai paruoštus sprendimus.
Projekto partneriai:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
- Kauno technologijos universitetas.
Projekto koordinatorius: Vilniaus Gedimino technikos universitetas.
Inovatyvios neinvazinės europrotekcijos technologijos kardiochirurgijai, neurochirurgijai ir oftalmologijai
Projekto Nr. 01.2.2-CPVA-K-703-03-0025
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonę Nr. 1.2.2-CPVA-K-703 „Kompetencijos centrų ir inovacijų ir technologijų perdavimo centrų veiklos skatinimas“.
Projekto pradžia – 2020 m. balandžio 24 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. balandžio 30 d.
Projekto vertė – 831 906,57 Eur
Padalinys: Neurochirurgijos centras / Širdies ir krūtinės chirurgijos centras / Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras
Projekto tikslas – išvystyti neinvazinės smegenų kraujotakos autoreguliacijos (SKAR) stebėsenos technologiją iki neuroprotekcinės sistemos, leidžiančios realiu laiku, patikimai ir su padidinta laikine skyra detektuoti SKAR būsenos sutrikimus bei aktyviai valdyti arterinio kraujospūdžio ir smegenų perfuzijos spaudimo palaikymo bei anestezijos procesus taip, kad būtų išvengiama per ilgai trunkančių paciento SKAR sutrikimų, kurie pažeidžia neuronus.
Projekto partneriai:
- Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos;
- Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas
Biosensorių platforma greitam, pigiam ir tiksliam aminorūgščių koncentracijų nustatymui, skirta pacientams, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0005
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 14 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 699 478,04 Eur.
Padalinys, vykdantis projektą: Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras.
Projekto tikslas – sukurti elektrocheminę platformą greitam ir tiksliam aminorūgščių koncentracijų nustatymui mėginiuose iš pacientų, kuriems taikoma pakaitinė inkstų terapija.
Vykdant pakaitinę inkstų terapiją, iš pacientų organizmų gali būti pašalinami dideli aminorūgščių kiekiai. Jų sumažėjimas sukelia bendrą azoto kiekio sumažėjimą organizme, todėl pacientai daugiau laiko praleidžia intensyvios terapijos skyriuje, ilgiau būna ligoninėje bei didėja susirgimo ir mirties tikimybė.
Bendradarbiaujant su Vilniaus universiteto mokslininkais, sieksime sukurti naują elektrocheminę biosensorių technologiją, leidžiančią pigiai ir paprastai nustatyti aminorūgščių koncentracijas, kuri galėtų būti plačiai taikoma klinikinėje praktikoje. Technologija leistų modifikuoti esamus gydymo būdus ir išvengti aminorūgščių netekimo. Taip pat sieksime parodyti aminorūgščių koncentracijos, kaip žymens biologiniuose skysčiuose, vertinimo svarbą inkstų pakaitinės terapijos pacientams. Sukurta technologija bus universali – galės būti pritaikoma ir daugeliui kitų mėginių, kur reikėtų atlikti aminorūgščių koncentracijų analizę.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. D. Ratautas (VU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Pacientų įtraukties instrumentai sveikatos paslaugų kokybei gerinti (PĮI)
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0068.
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 15 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 619 610,04 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Pediatrijos centras, Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras, Vaikų onkohematologijos centras, Informatikos ir plėtros centras.
Projekto tikslas – pagerinti pacientų įtrauktį į sveikatos priežiūros kokybės vadybą, sukuriant e.sveikatos sistemai integruotą instrumentą-prototipą, jungiantį paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo patirties sveikatos sistemoje vertinimą.
Projekto laikotarpiu sutelkiant socialinių ir medicinos mokslų mokslininkus ir medicinos praktikos specialistus bei pacientų organizacijas ir taikant sociologinius kokybinius, kiekybinius tyrimus bei lauko tyrimą, bus įgyvendintos tokios veiklos: a) išanalizuota paciento kelionė sveikatos sistemoje (angl patient‘s journey) ir nustatytos reikšmingiausios kliūtys visose jos stotelėse; b) išanalizavus tarptautinę patirtį, kuriant įvairioms ligoms ir būklėms pritaikytus paciento praneštos ligos baigties (angl. PROM) ir paciento patirties sveikatos priežiūros sistemoje (angl. PREM) instrumentus, bus sukurtas naujas ir originalus bei integruotas instrumentas paciento gyvenimo kokybės po gydymo ir jo visos patirties sveikatos sistemoje vertinimui; c) atlikus lauko tyrimą instrumentas bus išbandytas bandomosiose pacientų grupėse bei sukurtas prototipas (duomenų bazė); d) projekto rezultate bus sukurtas integralus pacientų įtraukties į kokybės valdymą instrumentas, kuris bus integruotas į sveikatos priežiūros įstaigos e. sveikatos bei kokybės valdymo sistemas.
Projekto koordinatorius: Mykolo Romerio universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovė – prof. Danguolė Jankauskienė (MRU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Dirbtinė šlaplė hipospadijų ir uretros striktūrų gydymui
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0087
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 14 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 699.973,79 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Urologijos centras, Vaikų chirurgijos, ortopedijos ir traumatologijos centras, Valstybinis patologijos centras.
Projekto tikslas – sukurti ir modeliniame gyvūno organizme išbandyti funkcionalų dirbtinį šlaplės audinį, gautą naudojant 3D biospausdinimo metodiką, kuri leidžia sukonstruoti paciento kilmės kelių skirtingų ląstelių tipų audinį, atitinkantį natūralų. Konstrukto unikalumas – polimerinio tinklelio su priedais panaudojimas, novatoriškai užtikrinantis nepageidaujamo randėjimo proceso slopinimą ir apsaugantis pacientą nuo šlaplės striktūros atsinaujinimo.
Projektas skirtas šlapinimosi sutrikimų gydymo kokybei pagerinti pasitelkiant personalizuotą dirbtinį audinį, kuris bus gaunamas derinant naujas žinias apie molekulines ląstelių sąveikas ir inovatyvias biospausdinimo technologijas.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biochemijos institutas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovė – dr. Virginija Bukelskienė (VU).
Projekto partneris: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Galvos smegenų išemijos po spontaninės subarachnoidinės hemoragijos numatymo ir ankstyvojo perspėjimo inovacinės technologijos MTEP
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0091
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal priemonę Nr. 01.2.2-LMT-K-718 „Tiksliniai moksliniai tyrimai sumanios specializacijos srityje“ veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami“.
Projekto pradžia – 2020 m. liepos 20 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 698 093,95 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Neurochirurgijos centras, Anesteziologijos ir intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centras.
Projekto tikslas – išvystyti inovacinį vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo metodą, atlikti šio metodo klinikinius tyrimus ir sukurti šio išankstinio perspėjimo metodo programinę priemonę.
Numatyti tyrimai leis išvystyti dirbtiniu intelektu grįstą sistemą, gebančią diagnozuoti spontaninę aneurizminę subarachnoidinę hemoragiją, lokalizuoti pažeidimo vietą ir prognozuoti vėlyvosios išemijos ir vazospazmų riziką laike.
Projekto rezultatas – bus sukurta vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo programinė priemonė ir sukurto prognostinio metodo patentinė paraiška.
Projekto rezultatas – bus sukurta vazospazmų ir vėlyvosios smegenų išemijos po spontaninės aneurizminės hemoragijos numatymo ir išankstinio perspėjimo programinė priemonė ir sukurto prognostinio metodo patentinė paraiška.
Projekto koordinatorius: Kauno technologijos universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Vytautas Petkus (KTU).
Projekto partneriai: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Lietuvos sveikatos mokslų universitetas.
MENINGOKOKO IZOLIATŲ VIRULENTINIO POTENCIALO TYRIMAI: PRIELAIDOS EFEKTYVIAI INVAZINĖS MENINGOKOKINĖS INFEKCIJOS MOLEKULINEI DIAGNOSTIKAI
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0036
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. spalio 1 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d.
Projekto vertė – 699 906,78 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Pediatrijos centras, Laboratorinės medicinos centras, Vaikų skubios medicinos, intensyviosios terapijos ir anesteziologijos centras.
VUL SK projekto dalies vadovė – dr. Inga Ivaškevičienė.
Projekto tikslas – pritaikyti, išvystyti ir panaudoti molekulinius Neisseria meningitidis genotipavimo metodus invazyvios meningokokinės infekcijos stebėsenai Lietuvoje ir identifikuoti potencialius molekulinius žymenis, siejamus su N.meningitidis virulentiškumu. Siekiama genotipuoti invazyvius ir besimptomių žmonių nešiojamus N.meningitidis kamienus, cirkuliuojančius Lietuvoje.
Projekto aprašymas
Invazinė meningokokinė infekcija (IMI) yra sunki ir gyvybei pavojinga liga, sukeliama bakterijos Neisseria meningitidis dar vadinamos meningokoku. IMI vystosi žaibiškai, sukeldama bakteremiją ir / arba meningitą; mirtingumas nuo IMI siekia 5–10%. Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro (ECDC) duomenimis, sergamumas IMI Lietuvoje dėl nežinomų priežasčių yra didžiausias ES / EEE šalyse ir toks išlieka jau daugiau nei dešimtmetį. Europoje sergamumas šia liga stabiliai mažėja, įskaitant ir kaimynines Lenkiją, Latviją ir Estiją. Lietuvoje sergamumas IMI ypač didelis jaunesnių nei 5 m. vaikų amžiaus grupėje. Tai kelia didelį susirūpinimą visuomenei, todėl situacija reikalauja imtis aktyvios IMI stebėsenos, kuri negalima be molekulinės epidemiologijos, leidžiančios prognozuoti sergamumą IMI, numatyti ligos protrūkius ir vakcinacijos strategiją. Deja, iki šiol Lietuvoje IMI stebėsena yra pasyvi, apsiribojanti ligos atvejų konstatavimu. N.meningitidis kamienai nėra apibūdinami molekuliniais metodais, naudojamais tarptautiniu mastu. Šio projekto tikslas yra įdiegti modernius N.meningitidis kamienų genotipavimo metodus ir nustatyti potencialius N.meningitidis virulentiškumo (invazyvumo) molekulinius žymenis, kurie leistų atlikti cirkuliuojančių Lietuvoje invazyvių N.meningitidis kamienų stebėseną, atitinkančią visuomenės sveikatos poreikius. Nežinoma, kiek Lietuvoje besimptomių asmenų yra nešiotojai ir potencialūs invazyvių meningokokų kamienų perdavėjai. N.meningitidis perdavimas vyksta oro lašeliniu būdu nuo IMI sergančiųjų arba nuo besimptomių meningokokų nešiotojų. Todėl projekto vykdymo metu bus nustatomas N.meningitidis nešiojimo dažnis besimptomių 19–25 m. amžiaus asmenų grupėje Vilniaus regione, kuriame didžiausias sergamumas IMI. Nešiojamų meningokokų kamienų išsamus apibūdinimas, kaip numatyta projekte, leistų įvertinti jų plitimo kelius ir numatyti IMI prevencines priemones. N.meningitidis kamienų duomenys bus pateikti į tarptautinę atviros prieigos duomenų bazę ir sukurtas naujas skaitmeninis išteklius, kuriuo galės naudotis tarptautinė mokslo bendruomenė.
Projekto koordinatorius – Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centro Biotechnologijos institutas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Milda Plečkaitytė (VU GMC).
Projekto partneris – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
INDIVIDUALIZUOTI VIRŠUTINIŲ KVĖPAVIMO TAKŲ MIKROBIOMO TYRIMAI - NAUJAS DIAGNOSTINIS IR SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮRANKIS (YourAirwayMmicrobiome)
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0079
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. rugsėjo 16 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugsėjo 1 d.
Projekto vertė – 529 765,93 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą– Pulmonologijos ir alergologijos centras.
VULSK projekto dalies vadovas – prof. Edvardas Danila.
Projekto tikslas – sukurti tyrimo sistemą žmogaus nosies mikrobiomui bei nustatyti naujų lėtinės obstrukcinės plaučių ligos (LOPL) ir oro taršos mikrobiominių žymenų.
Projekto aprašymas
Individualus kvėpavimo takų mikrofloros tyrimas bei naujų biožymenų aptikimas mikrobiome gali tapti nauju diagnostikos ir terapiniu įrankiu. Žmogaus kvėpavimo takų mikroorganizmai ir jų genomas, t. y. mikrobiomas, apibūdinami nurodant rūšis, jų gausumą, kolonizaciją, uždegiminį aktyvumą ir kt. Potencialūs mikrofloros ryšiai su patologinėmis būklėmis, alergijomis, autoimuninėmis ligomis, oro taršos poveikiu, rūkymu ir kitais veiksniais bei būklėmis yra aktyviai tiriami visame pasaulyje ir jų poreikis rekordiškai auga. Kai kurios ligos (nutukimas, autizmas, depresija ir kt.) yra nulemtos mikrobiomo sutrikimų (disbiozių). Mes tirsime sveikų ir lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) sergančių asmenų viršutinių kvėpavimo takų (nosies) mikrobiomą, nustatydami mikroorganizmų sudėtį 16s RNR geno sekvenavimo metodu. Kartu bus tiriami donorų kraujo mėginiai, nustatant uždegimą skatinančius (prouždegiminius) rodiklius. Taip pat bus vykdoma plati literatūros apžvalga ir sudaryta išsami duomenų bazė su mikroorganizmams priskiriamomis nepalankiomis išeitimis, kurios pagrindu vėliau kiekvienam donorui bus individualiai nustatoma mikrobiomo būklė, t. y. normos, uždegimą skatinanti (prouždegiminė), alerginė, autoimuninė ar kitokia situacija. Bazei sudaryti bus naudojama mokslinė literatūra bei tyrimų rezultatai. Nustačius rūšių gausą, kolonizaciją ir kitus rodiklius, bus rekomenduojamos prevencinės priemonės, probiotikai, prebiotikai ir pan. Kraujo uždegiminiai rodikliai bus koreliuojami su mikrobiomo tyrimo duomenimis. Visa asmeninio naudojimo tyrimo sistema bus sukurta iki prototipo stadijos. Aptikti oro taršos, LOPL ir susijusių būklių mikrobiominiai žymenys bus patentuojami. Nustačius ryšius tarp mikrobiomo, sveikatos ir ligų, tiriamiesiems bus galima teikti asmenines rekomendacijas, siūlyti gydymo strategijas ir prevencines priemones. Manome, kad žmogaus nosies mikrobiomo tyrimai suteiks žinių bei reikalingą įrankį kvėpavimo organų sveikatos palaikymo strategijoms, diagnostikai ir gydymo stebėjimui.
Projekto koordinatorius – Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Inovatyvios medicinos centras.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – dr. Rūta Aldonytė (IMC).
Projekto partneriai:
- VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos,
- Vilniaus universitetas.
INOVACINĖS NEINVAZINĖS SMEGENŲ SLANKUMO DIAGNOSTIKOS TECHNOLOGIJOS MTEP
Projekto Nr. 01.2.2-LMT-K-718-03-0094
Projektas finansuojamas Europos regioninės plėtros fondo lėšomis pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programos priemonės Nr. 01.2.2-LMT-K-718 veiklą „Aukšto lygio tyrėjų grupių vykdomi moksliniai tyrimai, skirti kurti ūkio sektoriams aktualias MTEP veiklų tematikas atitinkančius rezultatus, kurie vėliau galėtų būti komercinami”.
Projekto pradžia – 2020 m. spalio 15 d.
Projekto pabaiga – 2023 m. rugpjūčio 31 d.
Projekto vertė – 692 708,45 Eur.
Padaliniai, vykdantys projektą: Neurochirurgijos centras, Anesteziologijos ir intensyviosios terapijos ir skausmo gydymo centras, Radiologijos ir branduolinės medicinos centras.
VUL SK projekto dalies vadovas – prof. Saulius Ročka.
Projekto tikslas – išvystyti inovacinį neinvazinį intrakranijinio slankumo matavimo metodą, pirmą kartą leidžiantį individualiam pacientui identifikuoti intrakranijinio slankumo vertę.
Projekto aprašymas
Pagal šiandienines smegenų traumos gydymo (GST) gaires (Brain Trauma Foundation, 2017) rekomenduojama intrakranijinį slėgį (IKS) ir smegenų perfuzijos slėgį (SPS) palaikyti tam tikrose statistiškai apibendrintose, o ne individualiam pacientui optimaliose ribose, neatsižvelgiant į specifines paciento ir jo traumos charakteristikas. Nežiūrint spartaus medicininių technologijų vystymosi, toks gydymas, paremtas vien IKS ir SPS dydžių palaikymu pagal statistiškai vidutines kritines ribas, neleidžia pagerinti sunkių GST pacientų išeičių, o jų mirtingumas išlieka aukštas (~30%).
Viena iš pagrindinių neefektyvaus GST gydymo priežasčių yra tai, kad GST gydymo gairėse pateiktos IKS ir SPS bendros kritinės ribos nėra optimalios individualaus paciento gydymo atveju, kai nėra žinomas individualaus paciento intrakranijinės slėginių-tūrinių pokyčių toleravimo rezervas.
Siekiant pagerinti GST pacientų gydymo išeitis, yra būtina įtraukti į klinikines stebėsenos ir terapines procedūras tokių fiziologinių parametrų stebėseną, kurie leidžia individualizuoti GST pacientų gydymą. Toks parametras yra intrakranijinis slankumas (IS), nusakantis galimus intrakranijinių komponentų tūrių padidėjimo rezervus išvengiant IKS padidėjimo. Nežinant individualaus paciento IS vertės, nėra aišku, kaip pacientas geba toleruoti IKT ir IKS pokyčius ir kokia yra kritinė paciento IKS riba, kurią viršijus, bus negrįžtamai pažeidžiamos smegenų ląstelės.
Šiai problemai spręsti mes siūlome patentabilią inovacinę IS neinvazinio matavimo idėją, paremtą akies nervo subarachnoidinio tarpo pokyčių matavimu ultragarsinėmis technologijomis bei intrakranijinio tūrio padidėjimo sukėlimu neinvazinėmis priemonėmis. Projekto metu atlikdami MTEP veiklas, sieksime išvystyti ir klinikinėje studijoje validuoti mūsų siūlomą inovacinį neinvazinį IS matavimo metodą. Šiandien globali tokio kuriamo produkto rinka siekia 1,16 mlrd. Eur bei prognozuojama, kad iki 2024 m. IKS matavimo technologijų rinkos dydis pasieks 2 mlrd. Eur.
Projekto koordinatorius – Kauno technologijos universitetas.
Projekto mokslinio tyrimo vadovas – prof. Arminas Ragauskas (KTU).
Projekto partneris – VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos.
Mokslinių tyrimų ir švietimo bendradarbiavimo projektas, siekiant pagerinti vaikų, sergančių piktybiniais navikais, išgyvenamumą Lietuvoje (TREL)
NAUJIENOS
2021 11 09 Projekto EuCARE susitikimas
2021 10 05 TREL projektas. Keturių nuotolinių seminarų apžvalga
2021 09 27 TREL projektas. Parengtos „Mokslo metodologijos gairės"
2021 09 06 Kviečiame registruotis į seminarą „Ankstyvos fazės klinikiniai tyrimai pediatrijoje". Seminaro programa
2021 07 19 TREL projekto atliktų darbų apžvalga
2021 10 05 TREL projektas. Keturių nuotolinių seminarų apžvalga
2021 09 27 TREL projektas. Parengtos „Mokslo metodologijos gairės"
2021 09 06 Kviečiame registruotis į seminarą „Ankstyvos fazės klinikiniai tyrimai pediatrijoje". Seminaro programa
2021 07 19 TREL projekto atliktų darbų apžvalga
Mokslinių tyrimų ir švietimo bendradarbiavimo projektas, siekiant pagerinti vaikų, sergančių piktybiniais navikais, išgyvenamumą Lietuvoje (TREL) (angl. Twinning in Research and Education to improve survival in Childhood Solid Tumours in Lithuania (TREL))
Projekto Nr. 952438
Projektas finansuojamas Europos Sąjungos 2014–2020 metų mokslinių tyrimų ir inovacijų finansavimo programos „Horizontas 2020″ lėšomis.
Priemonė: Pažangos sklaidos ir dalyvavimo plėtros (angl. Seading Excellence and Widening Participation).
Projekto trukmė: 36 mėnesiai.
Projekto vertė: 898 927,00 Eur.
Atsakingas VUL SK padalinys: Vaikų onkohematologijos centras.
Projekto vadovas: doc. dr. Jelena Rascon.
Projekto tikslas: padidinti vaikų onkologijos srityje VUL SK vykdomų mokslinių tyrimų kokybę ir sustiprinti jų reputaciją, patrauklumą bei tinklaveiką.
Projekto koordinatorius: Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (VUL SK).
Projekto partneriai: Children’s Cancer Research Institute (Austria), University Medical Center Hamburg-Eppendorf (Germany), Region Hovedstaden (Denmark), Princess Maxima Centre (Netherlands), Instituto Giannina Gaslini (Italy), Consorzio Interuniversitario (Italy), Institute Gustave Roussy (France), European Society for Paediatric Oncology (Belgium).
Apie projektą:
Paskutinį kartą redaguota: 2025-03-31
