Hematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras (HOTC)

Jei pageidaujate konsultuotis dėl kaulų čiulpų transplantacijos ar gauti daugiau informacijos, kreipkitės el. paštu: hotc@santa.lt

 

19 metų veikiančiame Santaros klinikų kaulų čiulpų transplantacijų centre atlikta daugiau kaip 2000 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Centras yra vienas iš 15 didžiausių suaugusiųjų transplantacijų centrų Europoje. Čia kasmet atliekama apie 180–190 kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijų. Jos atliekamos Lietuvos ir užsienio šalių (Latvijos, Rusijos, Baltarusijos, Kazachstano) piliečiams. Centro transplantacijų rezultatai prilygsta pirmaujančių Vakarų Europos bei Šiaurės Amerikos transplantacijų centrų pasiekimams.

Šiuo metu centre yra 22 vietos. Skyriaus vienvietėse palatose sukuriama izoliacinė aplinka, kurią užtikrina speciali ventiliacijos sistema, taikoma intensyvi 24 val. per parą stebėsena. Pacientus gydo aukštos kvalifikacijos gydytojai transplantologai, specialiai apmokyti slaugytojai, psichologai bei kitas medicinos personalas. Prireikus pacientus konsultuoja bei gydo multidisciplininė gydytojų komanda.

Centre atliekamos autologinės, alogeninės giminingo, negiminingo donoro, haploidentinės transplantacijos. Prireikus atliekama kamieninių ląstelių selekcija, taikoma mezenchiminių ląstelių, citotoksinių priešvirusinių T limfocitų terapija, fotoferezė. Centro sudėtyje yra Lietuvos negiminingų kaulų čiulpų donorų registras, kuriame registruota daugiau kaip 11 000 donorų. Registras yra ir Pasaulio negiminingų kaulų čiulpų donorų registro narys, todėl prireikus pacientams donoro ieškoma tarp 35 milijonų pasaulio registro donorų.

Kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacijos atliekamos onkohematologinėmis ir onkologinėmis (Ewingo sarkoma, germinaciniai navikai), sunkiomis autoimuninėmis ligomis (išsėtinė sklerozė, sisteminė sklerozė) sergantiems pacientams.

Apie kraujodaros kamieninių ląstelių transplantaciją (KKLT)

Autologinė KKLT. Pagrindinis jos tikslas – kraujo kūnelių skaičiaus atkūrimas po labai intensyvios chemoterapijos. Gydymui taikant labai intensyvią chemoterapiją išnaikinamos ne tik vėžinės ląstelės, bet ir sveiki kraujo kūneliai. Jei nieko nebūtų daroma, po tokios chemoterapijos sveiki kraujo kūneliai greičiausiai nebeatsikurtų arba tai truktų labai ilgai. Tokiu atveju taikoma prieš chemoterapiją surinktų paties paciento kamieninių ląstelių transplantacija (autologinė), kurios tikslas padėti greičiau atkurti normalų kraujo kūnelių skaičių: prieš šią intensyvią chemoterapiją surenkamos paties paciento kamieninės kraujodaros ląstelės, jos užšaldomos ir suleidžiamos pacientui jau po intensyvios chemoterapijos (paruošimo transplantacijai režimo); tuomet iš suleistų kamieninių kraujodaros ląstelių atsigamina sveiki kraujo kūneliai. Kadangi tai paties paciento ląstelės, nebūna imunologinio konflikto ir su tuo susijusių komplikacijų (tokių kaip transplantato prieš šeimininką liga, kaulų čiulpų atmetimas ir kt.). Paprastai ši transplantacija taikoma mielominės ligos gydymui, limfomų gydymui kuomet kiti būgai nepakankamai neveiksmingi ar liga atsinaujina. Kadangi gydymas intensyvus, susijęs su daugeliu komplikacijų, šis gydymo būdas taikomas jauniems (vertinant biologinį amžių, paprastai iki 65 m. pacientams).

Alogeninė KKLT. Paprastai ši transplantacija taikoma sergant ūmiomis leukemijomis, rečiau kitomis piktybinėmis ligomis, kuomet jos neišgydomos kitais būdais ar atsinaujina. Tokių transplantacijų tikslas – ne tik kraujodaros atnaujinimas po intensyvios prieštransplantacinės chemoterapijos, bet ir donorinių imuninių ląstelių kova su likusiomis vėžinėmis ląstelėmis, kadangi paties paciento imuninė sistema nebuvo pajėgi su tuo susidoroti. Alogeninė KKLT taip pat taikoma tokioms ligoms gydyti, kai paciento kaulų čiulpai nesugeba pagaminti kraujo kūnelių (pvz., aplastinė anemija, įgimti imunodeficito sindromai, kitos).

Prieš atliekant kamieninių kraujodaros ląstelių transplantaciją taikoma didelių dozių chemoterapija (vadinamas kondicionavimo režimas), kurios tikslas sunaikinti kuo daugiau organizme esančių vėžinių ląstelių (jei tai piktybinis susirgimas) ir labai susilpninti paciento imuninę sistemą, kad ši neatmestų donorinių ląstelių bei nevyktų imunologiniai konfliktai tarp donoro ir paciento ląstelių. Po šios chemoterapijos atliekama donoro kraujodaros kamieninių ląstelių transplantacija. Naujai į organizmą suleistos kamieninės ląstelės keliauja į kaulų čiulpus, kur suformuoja naują, sveikų kamieninių ląstelių populiaciją, iš kurios ilgainiui ima gamintis sveiki kraujo kūneliai. Kartu atkuriamos ir sveikos imuninės sistemos ląstelės, kurios atpažįsta vėžines ląsteles kaip svetimas ir jas sunaikina. Tai vadinamas „transplantato prieš leukemiją“ poveikis. Deja, bet neretai donorinės imuninės ląstelės užpuola ir šeimininko sveikus audinius – tai komplikacija, vadinama „transplantato prieš šeimininką liga“. Dėl didelės rizikos ir galimų komplikacijų alogeninė KKLT taikoma tik jauniems, geros bendros sveikatos pacientams.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos procėdūra

Tyrimai ir procedūros atliekamos prieš transplantaciją

Prieš kamieninių ląstelių transplantaciją būtina atlikti tam tikrus tyrimus bei procedūras, kuriais siekiama įvertinti paciento ligą ir sveikatos būklę. Tai labai svarbu tam, kad būtų užtikrintas paciento tinkamumas procedūrai ir numanoma transplantacijos sėkmė. Šio etapo metu į didelę veną krūtinėje (šalia kaklo) įvedamas plonas, lankstus vamzdelis (kateteris), kuris dar vadinamas centrine linija. Jis reikalingas viso gydymo metu. Centrinė linija naudojama kamieninėms ląstelėms, vaistams, skysčiams, maitinimo tirpalams ar kitoms reikalingoms medžiagoms suleisti į organizmą. Per ją gali būti surenkamos kamieninės kraujodaros ląstelės (jei tai autologinė transplantacija) ar kartais paimamas kraujas tyrimams.

Paruošimas KKLT procedūrai (kondicionavimas)

Atlikus visus tyrimus ir procedūras prieš transplantaciją, pradedamas procesas, vadinamas kondicionavimu. Kondicionavimo metu taikoma chemoterapija. Ji skirta:

• vėžinėms ląstelėms sunaikinti;
• paciento imuninei sistemai slopiniti, kad organizmas neatmestų transplantuotų kamieninių ląstelių (tai aktualu alogeninės transplantacijos atveju).

Skiriamas kondicionavimas priklauso nuo įvairių veiksnių: įskaitant ligą, bendrą sveikatos būklę, amžių ir planuojamą transplantato rūšį.

Kondicionavimo metu, kaip ir intensyvios chemoterapijos metu, žūsta visos greitai besidauginančios ląstelės. Žūsta kraujo kūneliai, dėl to vystosi anemija su jai būdingais požymiais, infekcinės komplikacijos dėl leukocitų skaičiaus sumažėjimo, kraujavimai dėl trombocitų skaičiaus sumažėjimo. Nukenčia gleivinių ląstelės, opėja burna, žarnynas, taip pat odos ląstelės, plaukai, lytinės ląstelės. Kai kurie kondicionavimo metu naudojami vaistai yra toksiški tam tikriems organams, galimas jų funkcijos sutrikimas.

Dėl kondicionavimo gali pasireikšti įvairūs nepageidaujami poveikiai. 

Kondicionavimo metu:

• pykinimas ir vėmimas (jie yra labai dažni kondicionavimo metu. Paprastai gydytojai skiria pykinimą slopinančių vaistų. Jei jų nepakanka, reiktų pranešti gydytojui);
• viduriavimas;
• karščiavimas (sukarščiuoti galima dėl tam tikrų kondicionavimo metu skiriamų vaistų, tačiau tai gali būti ir prasidedančių infekcijų požymis);
• silpnumas, nuovargis;

Netrukus po kondicionavimo (dėl ląstelių žūties ar toksinio organų pakenkimo):

• burnos žaizdos ir opos;
• plaukų slinkimas;
• infekcijos, pvz., plaučių uždegimas;
• kraujavimai;
• anemijos sindromas;
• kepenų, inkstų funkcijos sutrikimas. 

Vėlesni nepageidaujami poveikiai:

• katarakta;
• nevaisingumas;
• širdies, kepenų ar plaučių nepakankamumas.

Siekiant palengvinti nepageidaujamus poveikius, skiriami juos mažinantys vaistai. 

Kamieninių kraujodaros ląstelių surinkimas

Jeigu autologinei transplantacijai naudojami kaulų čiulpai, tai bendrosios nejautros metu švirkštu iš klubakaulio ištraukiama maždaug 700–1500 ml kraujo ir kaulų čiulpų suspensijos. Tačiau pastaruoju metu kaulų čiulpai kaip kamieninių ląstelių šaltinis naudojami vis rečiau.

Jeigu autologinei transplantacijai naudojamos kamieninės ląstelės, esančios periferiniame kraujyje, tada jos surenkamos per į veną įvestą kateterį, kuris sujungiamas su specialiu aparatu (separatoriumi / aferezės aparatu), padedančiu iš kraujo atskirti kamienines ląsteles. Šis procesas vadinamas afereze. Likęs kraujas per kitą kateterį gražinamas pacientui. Tačiau, jeigu kraujodaros kamieninių ląstelių surinkimui naudojamas periferinis kraujas, tai susiduriama su problema, jog jų kraujyje yra per mažai, kad būtų galima atlikti transplantaciją. Todėl prieš rinkimą skiriamos specialios biologiškai aktyvios medžiagos – augimo faktoriai, kurie specifiškai skatina kamieninių ląstelių dauginimąsi ir išskyrimą į kraują.

Jei renkamos paciento kamieninės ląstelės autologiniam naudojimui, pacientui skiriama tam tikra chemoterapija, o pradedant atsinaujinti kraujodaros ląstelėms, papildomai skiriamas augimo faktorius – granuliocitų kolonijas stimuliuojantis faktorius – G–CSF, sušvirkščiant jį po oda ryte ir vakare. Kai ląstelių kraujyje aptinkama pakankamai surinkimui (tai gydytojas nusprendžia atlikus specialų kraujo tyrimą), atliekama aferezė. Kad būtų surinktas pakankamas kiekis ląstelių, gali prireikti kelių aferezių. Surinktos ląstelės užšaldomos. Jos bus panaudotos paskyrus intensyvią chemoterapiją.

Jei renkamos donoro kamieninės ląstelės alogeninei KKLT, donoras gali pasirinkti, ar donuoti kraujodaros kamienines ląsteles iš kraujo, ar iš pačių kaulų čiulpų. Kai donuojama iš kraujo, donorui 5 dienas po oda švirkščiamas preparatas G-CSF, kuris padidina kraujodaros kamieninių ląstelių koncentraciją kraujyje tam, kad jas galima būtų surinkti. Tai saugu ir nekenksminga, tačiau gali šiek tiek pakilti temperatūra, pamausti kaulus. Penktą (kartais ir šeštą) dieną kamieninės ląstelės yra renkamos iš donoro aferezės būdu. Dalis kraujo paimama į aparatą, surenkamos kamieninės ląstelės, o visa kita grąžinama donorui. Paprastai procedūra trunka apie 5 valandas, tačiau surinktas tūris būna labai nedidelis – tik apie 100–300 ml. Kartais prireikia dviejų aferezių. Aferezės procedūra yra saugi ir nekenksminga, naudojamos tik vienkartinės priemonės. Tą pačią ar kitą dieną galima vykti namo, o paimtas ląstelių kiekis atsinaujina per 2 savaites.

Jei donuojama iš kaulų čiulpų, minėtas preparatas nėra švirkščiamas. Kamieninės ląstelės renkamos iš dubens kaulų operacinėje bendros nejautros metu. Paimama apie 700–1500 ml kraujo su kamieninėmis ląstelėmis. Paėmimo metu donoras miega, tad nieko nejaučia. Po procedūros galima jausti bendrą silpnumą, gali pamausti dubens kaulus, bet šie nemalonumai yra laikini ir per keletą dienų praeina, o paimtas ląstelių skaičius atsinaujina per kelias savaites. Surinkti kaulų čiulpai per 72 valandas privalo būti sulašinti pacientui.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija

Kamieninių ląstelių transplantacijos metu po kelių dienų chemoterapijos kurso atliekama donorinių arba paties paciento kamieninių ląstelių infuzija į organizmą per centrinę liniją, taip pat kaip perpilamas kraujas. Dažniausiai infuzija trunka keliasdešimt minučių–valandą. Transplantuotos kamieninės ląstelės nukeliauja į kaulų čiulpus, kur iš jų ima gamintis nauji kraujo kūneliai. Tam, kad būtų pradėti gaminti nauji kraujo kūneliai ir pradėtų atsinaujinti kraujo rodikliai, gali prireikti kelių savaičių.

Užšaldytų ir atšildytų kaulų čiulpų ar kraujo kamieninių ląstelių sudėtyje būna konservanto, kuris apsaugo ląsteles. Prieš ir po transplantacijos skiriami intraveniniai skysčiai, kurie padeda organizmui pašalinti konservantą.

Galimi konservanto nepageidaujami poveikiai:

• pykinimas;
• karščiavimas;
• viduriavimas;
• šaltkrėtis;
• dilgėlinė;
• raudonas šlapimas;
• centrinės nervų sistemos pakenkimas.

Nepageidaujami konservanto poveikiai pasireiškia ne visiems pacientams, o kai kuriems jie pasireiškia tik minimaliai.

Kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos rizika

Kaulų čiulpų transplantacija yra susijusi su komplikacijų rizika. Ši priklauso nuo įvairių veiksnių, pavyzdžiui, nuo kraujo ligos rūšies, transplanto rūšies ir paciento amžiaus bei sveikatos būklės. Nors kai kurie žmonės beveik nesusiduria su transplantacijos problemomis, kitiems gali išsivystyti komplikacijos, dėl kurių gali prireikti gydymo ar hospitalizacijos. Kai kurios komplikacijos gali būti grėsmingos gyvybei.

Galimos kaulų čiulpų transplantacijos komplikacijos:

• transplantato prieš šeimininką liga (būdinga tik alogeninei transplantacijai);
• kamieninių ląstelių (transplantato) atmetimas;
• organų pažeidimas;
• infekcijos;
• nevaisingumas;
• naujas vėžys;
• mirtis.

Ankstyvas periodas po transplantacijos ir jo komplikacijos

Tai periodas, kol prigyja kamieninės kraujodaros ląstelės ir atsigamina kraujodara. Jis trunka apie 2–3 savaites. Šiuo metu pacientas išgyvena gilios pancitopenijos (visų kraujo kūnelių trūkumo) laikotarpį. Gydytojai iki prigijimo beveik kasdien kartoja kraujo tyrimą ir stebi jo dinamiką. Pagal kraujo rodiklius žino, kokių kraujo komponentų reikia perpilti, kad neiškiltų grėsmė paciento gyvybei.

Mažėjant eritrocitų ir hemoglobino koncentracijai, anemijos sindromo korekcijai perpilama eritrocitų masė.

Dėl trombocitų trūkumo galimi kraujavimai. Trombocitų transfuzijos atliekamos labai sumažėjus trombocitų skaičiui (paprastai mažiau 10–20×109/l), planuojant invazines procedūras, jei trombocitų skaičius mažas, prasidėjus kraujavimams. Dėl dažnų trombocitų perpylimų ankstesniame ligos gydymo etape ar buvusių nėštumų paciento imuninė sistema gali pradėti gaminti antikūnus, kurie ima pulti perpiltus trombocitus ir šie labai greit žūsta, tad jų transfuzijos tampa neefektyvios. Tokiais atvejais reikia perpilti tik gerai suderintus trombocitus. Kraujo komponentai prieš perpilant apšvitinami ir išfiltruojami baltieji kraujo kūneliai.

Dėl leukocitų trūkumo pacientui labai pavojingos infekcijos, todėl reikia laikytis specialaus higienos ir mitybos režimo. KKLT skyriai įrengti taip, kad palatose būtų kuo mažesnis mikrobiologinis užterštumas (ištraukiamoji ventiliacija, specialūs oro filtrai). Personalas, dirbantis su KKLT pacientais, taip pat turi laikytis specialių aseptikos ir antiseptikos reikalavimų. Prasidėjus infekcijoms, nedelsiant skiriami plataus veikimo spektro antibiotikai ar priešgrybeliniai vaistai, įvairūs tyrimai infekcijos šaltiniui nustatyti (kraujo, šlapimo pasėliai, pasėliai iš kateterio, krūtinės ląstos rentgenograma ar kompiuterinė tomografija ir kiti). Pavojingiausia, jei išsivysto sepsis (infekcija kraujyje) ar septinis šokas. Tokiu atveju gali prireikti net gydymo intensyviosios terapijos skyriuje. Pavojingos ir grybelinės infekcijos, dažniausiai pažeidžiančios paciento plaučius.

Po transplantacijos neretai reaktyvuojasi Citomegalo ar Ebštein-Bar virusas, todėl periodiškai stebimas viruso kopijų skaičius kraujyje, o pastebėjus jo padidėjimą, skiriamas priešvirusinis gydymas. Citomegalo viruso reaktyvacijos profilaktikai ilgą laiką, kol nutraukiamas imuninę sistemą slopinantis gydymas, reikia vartoti profilaktinius vaistus (dažniausiai Veltreksą). Pavojingos plaučių infekcijos Pneumocystis carinii profilaktikai reikia vartoti Biseptolį. Infekcijų rizika išlieka padidėjusi dar ilgai po transplantacijos, todėl labai svarbu laikytis gydytojo nurodymų ir sukarščiavus pradėti vartoti gydytojo paskirtus antibiotikus bei nedelsiant vykti į gydymo įstaigą ar vykdyti kitus gydytojo nurodymus.

Ankstyvame periode po transplantacijos dėl kondicionavimo metu skirtų vaistų išopėja gleivinės. Burnos gleivinės išopėjimas (mukozitas) neretai būna labai skausmingas, trukdantis normaliai maitintis. Skiriami vaistai nuo skausmo. Kad per pažeistą gleivinę nepatektų infekcijos, reikia laikytis burnos higienos.

Ankstyvame periode galimas ir inkstų ar kepenų pažeidimas dėl kondicionavimo metu skirtų vaistų, gali sutrikti elektrolitų balansas dėl masyvių infuzijų, vėmimo, vaistų poveikio, sutrikti kraujo krešėjimas. Kad laiku pastebėtų šiuos pažeidimus, gydytojas bent keletą kartų per savaitę atlieka biocheminį tyrimą, vertina rodiklius ir imasi reikiamų priemonių.

Transplantato prieš šeimininką liga: galima grėsmė, atsirandanti naudojant donorų kamienines ląsteles. Jeigu atliekama transplantacija, kurios metu naudojamos donoro kamieninės ląstelės (alogeninė KKLT), kyla grėsmė, kad gali išsivystyti transplantato prieš šeimininką liga. Ši būklė atsiranda, kai transplantuotos donoro ląstelės ima kovoti prieš recipiento organizmą ir audinius. Kad būtų išvengta šios ligos, skiriami imuninę sistemą slopinantys vaistai (dažniausiai Ciklosporinas, mikofenolatai), tačiau ši komplikacija pasireiškia daugiau nei pusei transplantuotų pacientų.

Transplantato prieš šeimininką liga, atsirandanti anksti po transplantacijos (paprastai iki 100 dienų), vadinama ūmia. Ji dažniausiai pažeidžia:

• odą (pasireiškia bėrimu, dažnai panašiu į nudegimą saulėje, kartais oda gali net išopėti);
• virškinimo traktą (pasireiškia burnos išopėjimais, pilvo skausmais, viduriavimu, pykinimu ar vėmimu);
• kepenis (atsiranda gelta, sutrinka kepenų funkcija). 

Lėtinė transplantato prieš šeimininką liga atsiranda vėliau (dažnai daugiau nei 100 dienų po KKLT) ir atrodo kiek kitaip nei ūmi. Ji vargina apie pusę transplantuotų pacientų. Gali būti lengva ar pažeisti daugelį organų ir sistemų.

Dažniausiai pažeidžia:

• odą (ji tampa sausa, kieta, kai kuriose vietose nepaslanki, primenanti surandėjimus, kartais net riboja judesius, pakinta pigmentacija, gali atsirasti įvairaus pobūdžio bėrimai);
• akis (vystosi akių sausumo sindromas);
• burnos gleivinę (burnoje atsiranda panašių į surandėjimus pakitimų);
• virškinamąjį traktą (kartais siaurėja stemplė, dėl ko tampa sunku nuryti maistą, gali varginti pykinimas, vėmimas, anoreksija, krinta svoris, pacientai liesėja);
• plaučius (siaurėja bronchai, vargina dusulys);
• kepenis (sutrinka jų funkcija, tulžis užsistovi kepenų latakėliuose);
• raumenis, sąnarius (šie tampa mažiau judrūs);
• lytinę sistemą (makšties sausumas, pakitimai panašūs į randus).

Transplantato prieš šeimininką ligos gydymui naudojami imuninę sistemą slopinantys vaistai. Paprastai pradedama nuo steroidinių hormonų skyrimo: Ciklosporino, Mikofenolinės rūgšties. Jei liga atspari gydymui, bandoma individualiai pritaikyti gelbstintį gydymą: naudojami monokloniniai antikūnai, taikoma ekstrakorporinė fotoferezė (gydymas, kai aferezės būdu surenkami paciento limfocitai, apšvitinami ultravioletiniais spinduliais ir sulašinami atgal pacientui).

Vėlesnis laikotarpis po transplantacijos

Po kamieninių ląstelių transplantacijos  didelis dėmesys skiriamas paciento sveikatos stebėsenai bei priežiūrai, pacientams atliekami įvairūs kraujo ir kiti tyrimai. Labai svarbu periodiškai atlikti tyrimus, skirtus ligos atsinaujinimo stebėjimui. Ūmios leukemijos po alogeninės KKLT atsinaujina trečdaliui pacientų, bet laiku pastebėjus pirmuosius atsinaujinimo požymius, galima imtis priemonių ir išvengti tikro recidyvo (mažinamas imuninę sistemą slopinantis gydymas, skiriama donoro limfocitų infuzija). Pacientams reikia nusiteikti dažnoms kaulų čiulpų punkcijoms, kurios atliekamos funkcijai įvertinti bei ligos atsinaujinimo požymiams pastebėti. Jeigu atlikta alogeninė KKLT, periodiškai atliekamas chimerizmo tyrimas – jis parodo, kokią procentinę kraujodaros dalį sudaro donoro ir recipiento kraujodara (siekiama 100% donorinio chimerizmo).

Po KKLT ilgą laiką išlieka padidėjusi infekcijų rizika, todėl reikia vykdyti gydytojų nurodymus, pastebėjus infekcijų požymius, gerti profilaktinius vaistus. Po KKLT išnyksta imunitetas ligoms, kuriomis pacientas persirgo anksčiau arba nuo kurių buvo skiepytas (pvz., vėjaraupiams, raudonukei). Jos gali būti labai sunkios, kartais net mirtinos. Todėl svarbu vengti kontakto su galimai sergančiais, skiepyti šeimos narius. Baigus gerti imuninę sistemą slopinančius vaistus, iš naujo skiepijami ir patys pacientai.

Po transplantacijos dar ilgą laiką reikia vartoti tam tikrus vaistus. Savavališkas vaistų nutraukimas gali būti gyvybiškai pavojingas. Paprastai tai būna:

• po alogeninės KKLT. Imuninę sistemą slopinantys vaistai (dažniausiai Ciklosporinas, mikofenolatai) vartojami, kad būtų išvengta imuninio konflikto tarp donoro ir paciento ląstelių, nebūtų transplantato atmetimo, o vėliau nesivystytų transplantato prieš šeimininką liga. Jei nesivysto komplikacijos, imunosupresantai palaipsniui nutraukiami po kelių mėnesių (dažniausiai pusmečio), tačiau išliekant imuninių komplikacijų rizikai, juos tenka vartoti net iki kelerių metų. Kol vartojami imunosupresantai, reikia vartoti ir vaistus infekcijų profilaktikai, vengti kontakto su ligoniais, didelių žmonių susibūrimų;
• profilaktiniai vaistai prieš infekcijas. Dažniausiai tai Valacikloviras ir Biseptolis.

Po KKLT (ypač alogeninės) padaugėja ir komplikacijų, kurios gali pasireikšti praėjus ilgesniam laikui (metams, dešimtmečiams). Tai širdies ligos, endokrininės sistemos sutrikimai (moterims ankstyva menopauzė ir su ja susijusios komplikacijos), antriniai piktybiniai susirgimai, dėl kurių reikia būti ypač budriems ir periodiškai tikrintis.

Tikėtini KKLT rezultatai

Kamieninių ląstelių transplantacija gali pagydyti kai kurias ligas, o kitu atveju padeda pasiekti ligos remisijos. Kamieninių ląstelių transplantacijos tikslas priklauso nuo konkrečios situacijos, bet dažniausiai siekiame ligos išgydymo arba kontrolės, gyvenimo trukmės prailginimo ir jo kokybės pagerinimo.

Kai kuriems žmonėms kamieninių ląstelių transplantacijos metu pasireiškia nedaug nepageidaujamų poveikių ir komplikacijų. Kiti susiduria su trumpalaikėmis ar ilgalaikėmis problemomis. Nepageidaujamų poveikių sunkumas ir transplantacijos sėkmė priklauso nuo konkretaus žmogaus ir kartais gali būti sunkiai nuspėjami prieš transplantaciją.

Reikšmingos problemos, su kuriomis susiduriama transplantacijos metu, gali atgrasinti nuo procedūros ar paskatinti nuleisti rankas. Visgi, derėtų atsiminti, kad daugelis išgyvenusiųjų transplantaciją susidūrė su sudėtingomis problemomis transplantacijos metu, bet galop transplantacija baigėsi sėkmingai, jie pasveiko ir sugrįžo prie įprastinės veiklos bei gyvena visavertį gyvenimą.

Šaltinis: www.kraujas.lt

Tyrimo objektas	Tyrimo pavadinimas	Tyrimo pobūdis	Bioetikos komiteto pritarimo data, Nr. / EudraCT Nr.	Užsakovas
Hematologija
Ūminė mieloleukemija	HO156: 3 fazės, daugiacentris, atviras, atsitiktinių imčių tyrimas, kurio metu pacientams, sergantiesiems naujai diagnozuota ūmine mieloleukemija ar mielodisplaziniu sindromu su blastų pertekliumi (MDS-EB2), turintiems FLT3 mutacijas ir tinkamiems gydymui intensyvia chemoterapija, greta indukcinės ir konsolidacinės chemoterapijos bus skiriamas Gilteritinibas arba Midostaurinas, tęsiant palaikomąjį gydymą jais dar metus laiko.	Intervencinis	2019-12-30 Nr. P-19-45   EudraCT Nr. 2018-000624-33	HOVON
Ūminė mieloleukemija	HO150: III fazės, daugiacentris, dvigubai koduotas, atsitiktinės atrankos, placebu kontroliuojamas tyrimas, skirtas palyginti AG-120 arba AG-221 kartu su indukcine chemoterapija ir konsolidacijos chemoterapija, su vėliau sekančiu palaikomuoju gydymu, pacientams, kuriems naujai nustatyta ūmi mieloleukemija arba mielodisplastinis sindromas su blastų pertekliumi-2 su IDH1 arba IDH2 mutacija ir kurie yra tinkami intensyviai chemoterapijai	Intervencinis	2019-02-25 Nr. P-19-17   EudraCT Nr. 2018-000451-41	HOVON
Mielodisplazinis sindromas	3 fazės, atviras, atsitiktinių imčių tyrimas luspatercepto (ACE-536) ir epoetino alfa veiksmingumui ir saugumui palyginti, skiriant juos dėl labai mažos, mažos arba vidutinės rizikos mielodisplazinių sindromų (pagal peržiūrėtą tarptautinę prognostinę balų sistemą) pasireiškusiai anemijai gydyti eritropoezę stimuliuojančiais preparatais (ESP) negydytiems tiriamiesiems asmenims, kuriems reikalingos raudonųjų kraujo kūnelių transfuzijos.	Intervencinis	2018-12-11   Nr.:PP-248     EudraCT Nr. 2017-003190-34	Celgene Corporation
Dauginė mieloma	OP-103: Atsitiktinių imčių, kontroliuojamas, atviras, III fazės, melflufeno/ deksametozono palyginimo su pomalidomidu / deksametazonu tyrimas pacientams, kuriems pasireiškė gydymui atsparios dauginės mielomos atkrytis, kai gydymas lenalidomidu buvo neveiksmingas.	Intervencinis	2018-05-30 Nr.P.-18-72/1   EudraCT Nr. 2016-003517-95	Oncopeptides AB
Dauginė mieloma	IRD: Prospektyvinis 2 fazės tyrimas, skirtas minimalios liktinės ligos įvertinimui po gydymo iksazomibu su lenalidomidu ir deksametazonu pacientams, kuriems naujai diagnozuota mielominė liga ir kurie yra tinkami gydymui kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.	Intervencinis	2017-03-24 Nr. P-17-52     EudraCT Nr. 2015-004863-35	Nordic Myeloma Study Group
Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH)	AK580: CAPSTONE: III fazės patvirtinamojo įvertinimo protokolas: trijų dalių, dviejų atšakų, atsitiktinės atrankos, atviras rVA576 saugumo ir veiksmingumo įvertinimo tyrimas pacientams, sergantiems paroksizmine naktine hemoglobinurija (PNH).	Intervencinis	2018-03 05 Nr. P-18-18     EudraCT Nr. 2017-003847-39	Pharm-Olam International
Lėtinė limfocitinė leukemija, Hodžkino limfoma, ne Hodžkino limfoma (aukšto ir žemo piktybiškumo)	Klausimynų studija: IV fazės tarptautinis tyrimas, skirtas patikrinti EORTC Gyvenimo kokybės klausimynų modulių, taikomų  Hodžkino limfoma (EORTC QLQ-HL27), aukšto piktybiškumo ne Hodžkino limfoma (EORTC QLQ-NHL-HG29), žemo  piktybiškumo ne Hodžkino limfoma (EORTC QLQ-NHL-LG20) ar lėtine limfocitine leukemija (EORTC QLQ-CLL17)	Neintervencinis	2018-01-09, Nr. 158200-18-950-486	EORTC
Dauginė mieloma	3 fazės, atsitiktinių imčių, atvirasis, daugiacentris tyrimas isatuksimabo (SAR650984) derinio su bortezomibu (Velcade®), lenalidomidu (Revlimid®) ir deksametazonu klinikinei naudai įvertinti, lyginant su bortezomibu, lenalidomidu ir deksametazonu, skiriant pacientams, kuriems naujai diagnozuota dauginė mieloma ir netinka persodinimas	Intervencinis	2017-10-20 Nr. P-17-49/2     EudraCT Nr. 2017-002238-21	Sanofi
Ūmine mieloleukemija ir didelės rizikos mielodisplazijos sindromas	HO135: Atsitiktinės atrankos II fazės daugiacentris tyrimas įvertinti ibrutinibo kartu su 10 dienų gydymu decitabinu skyrimo toleravimą bei efektyvumą ≥ 66 metų pacientams su KOMORBIDIŠKUMU (HCT-CI ≥ 3), kurie serga ūmine mieloleukemija (ŪML) ir didelės rizikos mielodisplazijos sindromu (MDS) (IPSS-R > 4,5)	Intervencinis	2017-05-22, Nr. PP-114   EudraCT Nr. 2015-002855-85	HOVON
Didelės rizikos ūmine leukemija	TK008: Atsitiktinių imčių, III fazės haploidentinės HCT (hematopoetinių ląstelių transplantacija) su HSV-TK donoro limfocitų grąžinimo strategija arba be jos tyrimas, atliekamas su pacientais, kurie serga didelės rizikos ūmine leukemija	Intervencinis	2016-12-22, Nr. P-16-72   EudraCT Nr. 2009-012973-37	MolMed S.p.A.
T ląstelių ūmine limfoblastine leukemija (T-ŪLL) arba T ląstelių limfoblastine limfoma (T-LBL)	II fazės tyrimas prieš CD38 nukreipto monokloninio antikūno isatuksimabo saugumui ir veiksmingumui įvertinti, skiriant intravenine (IV) infuzija, sergantiesiems recidyvavusia arba refrakterine T ląstelių ūmine limfoblastine leukemija (T-ŪLL) arba T ląstelių limfoblastine limfoma (T-LBL)	Intervencinis	2016-10-24, Nr. P-16-62   EudraCT Nr.: 2016-002739-14	Sanofi-aventis
Dauginė mieloma	II fazės klinikinis tyrimas - indukcinis gydymas karfilzomibu, ciklofosfamidu ir deksametazonu bei didelių dozių chemoterapija su  kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija ir po to taikoma randomizacija tarp palaikomojo gydymo karfilzomibu-deksametazonu arba stebėjimo, pacientams, kuriems mielominė liga atsinaujino po prieš tai taikytos didelių dozių chemoterapijos su kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacija.	Intervencinis	2016-03-21, Nr. P-16-15   EudraCT Nr. 2013‐003789-15	Nordic Myeloma Study Group
Transplantato prieš šeimininką liga	Transplantato prieš šeimininką ligos klinikinės eigos bei medicininės priežiūros tyrimas. Nr.: TPSL-LTU-2015	Retrospektyvinis-prospektyvinis, stebėsena	2015-11-03; Nr. 158200-15-814-326	Hematologijos ir onkologijos tyrėjų asociacija LTU
Lėtinė limfocitinė leukemija	Atsitiktinės atrankos, daugiacentris, atviras, trijų grupių, trečios fazės tyrimas, skirtas obinutuzumabo ir chlorambucilio deriniui, ACP-196 ir obinutuzumabo deriniui bei ACP-196 monoterapijai ištirti, skiriant tiriamiesiems, sergantiems anksčiau negydyta lėtine limfocitine leukemija	Intervencinis	2015-06-25, Nr. P-15-43/1   EudraCT Nr.: 2014-005582-73	Acerta Pharma B. V.
Paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH)	Atviras koncepcijos patvirtinimo tyrimas prieš C5 veikiančio monokloninio antikūno LFG316 veiksmingumui, saugumui ir farmakokinetikai įvertinti, skiriant pacientams, kuriems yra paroksizminė naktinė hemoglobinurija (PNH).	Intervencinis	2015-06-25, Nr. P15-39   EudraCT Nr.: 2014-005338-74	Novartis Pharma Services AG
Ūminė mieloleukemija	EORTC-1301-LG: 10 dienų gydymas decitabinu, palyginus su įprasta chemoterapija („3+7“), vėliau atliekant alotransplantaciją ŪML sergantiems pacientams, ≥ 60 metų amžiaus: EORTC leukemijos grupės, CELG, GIMEMA ir vokiečių MDS grupės atsitiktinių imčių III fazės tyrimas.	Intervencinis	2014-12-19, Nr. P-14-69   EudraCT Nr.: 2014-001486-27	EORTC
Ūminė mieloleukemija	Randomizuotas 18-65 metų amžiaus pacientų, sergančių negydyta ūmine mieloleukemija (ŪML) ar didelės rizikos mielodisplazijos sindromu (MDS) (IPSS-R rizikos vertė > 4,5), pridėtinės gydymo lenalidomidu vertės, su įvadine dozės nustatymo faze, kombinuojant jį su standartine remisijos indukcijos chemoterapija ir gydymu po remisijos, tyrimas.	Intervencinis	2014-07-23, Nr. P-14-42   EudraCT Nr.: 2013-002843-26	HOVON
Trombinė mikroangiopatija	II fazės, nekontroliuojamas, dviejų pakopų dozės didinimo kohortinis tyrimas, skirtas įvertinti OMS721 saugumą, farmakokinetiką, farmakodinamiką, imunogeniškumą ir klinikinį efektyvumą suaugusiesiems, sergantiems trombinėmis mikroangiopatijomis.	Intervencinis	2014-07-17, Nr. P-14-36/2   EudraCT Nr.: 2014-001032-11	Omeros Corporation
Lėtine limfocitinė leukemija	Daugiacentris, atviras, vienos šakos, III B fazės, tarptautinis tyrimas, skirtas obinutuzumabo, vartojamo vieno arba kartu su chemoterapija, saugumui įvertinti tiriamiesiems asmenims, sergantiems anksčiau negydyta arba recidyvavusia ar atsparia lėtine limfocitine leukemija.	Intervencinis	2014-05-21, Nr. PP-102   EudraCT Nr.: 2013-000087-29	UAB „Roche“ Lietuva
Hemofilija A	3b fazės tęstinis PEGiliuoto rekombinantinio VIII faktoriaus (PEG-rFVIII; BAX 855) saugumo ir veiksmingumo tyrimas, skiriant kraujavimo profilaktikai anksčiau gydytiems pacientams, sergantiems sunkia hemofilija A.	Intervencinis	2013-10-21, Nr.P-13-77/1   EudraCT Nr.: 2013-001359-11	Baxter Innovations GmbH
Daugine mieloma	Atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, daugiacentris tyrimas, skirtas denosumabui palyginti su zoledronine rūgštimi (Zometa®), gydant naujai diagnozuota daugybine mieloma sergančių tiriamųjų kaulų ligas.	Intervencinis	2013-09-06, Nr. P-13-65/2   EudraCT Nr.: 2010-020454-34	Amgen Aktiebolag
Dauginė mieloma	Kaulų čiulpų piktybinių plazminių ląstelių klono adhezinio imunofenotipo bei genetinių aberacijų sąsajos su cirkuliuojančiomis plazminėmis ląstelėmis. Nr.: PLAG-LTU-2012	Prospektyvinis, neintervencinis	2013-02-12, Nr. 158200-13-587-177	Hematologijos ir onkologijos tyrėjų asociacija LTU
Pirminė mielofibrozė	Populiacinė Lietuvos pirmine mielofibroze sergančiųjų pacientų klinikinė ir genetinė analizė. Nr.: PMF-LTU-01	Stebėsena	2012-11-29, Nr. 158200-12-545-156	Hematologijos ir onkologijos tyrėjų asociacija LTU
Ūminė limfoleukemija	NOPHO-ALL 2008 gydymo protokolas jaunų suaugusiųjų (18-45 metų amžiaus) ūmiai limfoblastinei leukemijai gydyti.	Intervencinis	2011-05-24, Nr. P-11-43   EudraCT Nr.: 2011-000908-18	Nordic Society of Paediatric Haematology and Oncology
Onkologija
Skrandžio ir gastroezofaginės jungties (GEJ) adenokarcinoma	III fazės, atsitiktinių imčių, dvigubai koduotas, klinikinis pembrolizumabo (MK 3475) kartu su chemoterapija (XP arba FP), lyginant su placebu kartu su chemoterapija (XP arba FP), tyrimas, skiriant neoadjuvantiniam / adjuvantiniam gydymui tiriamiesiems, sergantiems skrandžio ir gastroezofaginės jungties (GEJ) adenokarcinoma (KEYNOTE-585) (protokolo Nr. MK3475-0585, versija 06).	Intervencinis	2020-03-27 Nr.P-20-21/1   EudraCT Nr.: 2016-004408-76	Merck Sharp & Dohme
Minkštųjų audinių sarkoma	II fazės daugiacentris tyrimas, skirtas palyginti geriamojo angiogenezės inhibitoriaus nintedanibo ir į veną leidžiamo citotoksinio vaisto ifosfamido veiksmingumą gydant pažengusia metastazine minkštųjų audinių sarkoma sergančius pacientus, atsinaujinusia po neoperabiliai ligai gydyti skirtos pirmos eilės sistemine chemoterapija ne oksazafosporino pagrindu („ANITA“)	Intervencinis	2017-08-29, Nr. P-17-42   EudraCT Nr.: 2016-002093-12	EORTC
Skrandžio/ gastroezofaginės jungties adenokarcinoma	Atsitiktinių imčių, aktyviai kontroliuojamas, dalinai aklas, biologinių žymenų atrankos, III fazės klinikinis tyrimas, skiriant pembrolizumabą kaip monoterapiją ir derinyje kartu su cisplatina+5-fluorouracilu, kaip pirmo pasirinkimo terapija pacientams su pažengusia skrandžio arba gastroezofaginės jungties adenokarcinoma, lyginant su placebo+cisplatinos+5-fluorouracilo deriniu.	Intervencinis	2015-07-22, Nr. P-15-47/3   EudraCT Nr.: 2015-000972-88	Merck Sharp & Dohme
Prostatos vėžys	Randomizuotas dvigubai aklas, daugiacentris, paralelinių gruių , III fazės tyrimas, skirtas įvertinti DCVAC / PCa veiksmingumą ir saugumą lyginant su placebu vyrams, sergantiems metastazavusiu kastracijai atspariu prostatos vėžiu, kuriems galima skirti gydymą pirmos eilės chemoterapija	Intervencinis	2015-04-24 P-15-20/2   EudraCT Nr.: 2012-002814-38 / IND 015255	Sotio a.s.
Kiaušidžių vėžys	II fazės, atviras, vienos šakos, daugiacentris klinikinis tyrimas, pembrolizumabo monoterapijos efektyvumui ir saugumui įvertinti, skiriant pacientėms, sergančioms pažengusiu, pasikartojančiu kiaušidžių vėžiu (KEYNOTE-100)	Intervencinis	2016-01-27 Nr. P-16-7/2   EudraCT Nr.: 2015-003338-29	Merck Sharp & Dohme
Kasos latakų adenokarcinoma	3 fazės, atsitiktinių imčių, dvigubai aklas, placebu kontroliuojamas daugiacentris tyrimas, skirtas palyginti gydymą pegiliuota rekombinantine žmogaus hialuronidaze (PEGPH20), skiriama kartu su nab-paklitakseliu ir gemcitabinu, su gydymu placebu, skiriamu kartu su nab-paklitakseliu ir gemcitabinu, tiriamiesiems asmenims, sergantiems anksčiau negydyta IV stadijos kasos latakų adenokarcinoma, intensyviai kaupiančia hialurono rūgštį	Intervencinis	2016-03-18 Nr. P-16-14/3   EudraCT Nr.: 2015-004068-13	Halozyme Therapeutics

Mezenchiminės ląstelės – tai ląstelės, galinčios diferencijuotis į daugelį audinių bei pasižyminčios imuninį atsaką reguliuojančiomis (imunomoduliacinėmis) savybėmis. Jos randamos įvairiuose audiniuose, tačiau dažniausiai išskiriamos iš sveikų donorų kaulų čiulpų. Kaulų čiulpuose jos sudaro tik 0.01 – 0.001% visų ląstelių, todėl mezenchiminės ląstelės yra specialiomis sąlygomis auginamos laboratorijoje panaudojant bioreaktorius ir kitas inovatyvias technologijas. Dėl imunomoduliacinių savybių taikomos gydant  transplantato prieš šeimininką ligą.

Limfocitai yra imuninės kraujo ląstelės, priklausančios leukocitams. Donoriniai limfocitai atpažįsta ir sunaikina po kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos išlikusias recipiento kraujodaros ląsteles ir vėžines ląsteles. Donoriniai limfocitai gaunami aferezės būdu iš kamienininių kraujodaros ląstelių, transplantacijai nepanaudotų ir sušaldytų ląstelių arba donoro periferinio kraujo. Šis gydymas taikomas atsinaujinus ligai arba atsinaujinant recipiento kraujodarai po alogeninės  kamieninių kraujodaros ląstelių transplantacijos.

Priešvirusiniai citotoksiniai T limfocitai yra specifiniai T limfocitai, galintys atpažinti ir nužudyti virusus. Jie gaunami aferezės būdu iš imunitetą specifiniam virusui turinčio donoro periferinio kraujo. Iš aferezato priešvirusiniai citotoksiniai T limfocitai išgryninami specialia metodika. Laboratorijoje galima pagaminti specifinius limfocitus prieš Epštein-Bar, citomegalovirusą, adenovirusą ir kitus virusus. Gydymas taikomas po alogeninės kamienininių kraujodaros ląstelių transplantacijos nustačius virusinę (-es) infekcijas, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas ir / ar toksiškas.

CD45 RA limfocitai priklauso priklauso T limfocitams. Atlikus CD45 RA T limfocitų depleciją, sumažinama transplantato prieš šeimininką ligos rizika, tačiau priešvirusinės T limfocitų savybės išlieka. Jie gaunami aferezės būdu iš atrinkto donoro periferinio kraujo. Aferezatas laboratorijoje specialia metodika apdorojamas ir gaunama CD45 RA depletuotų limfocitų frakcija. Gydymas taikomas po alogeninės kamienininių kraujodaros ląstelių transplantacijos nustačius virusinę (-es) infekcijas, kai medikamentinis gydymas neveiksmingas, toksiškas ar medikamentinio gydymo nėra.

 

CAR T limfocitai yra genetiškai modifikuoti T limfocitai, kurie atpažįsta ir žudo vėžines ląsteles. Limfocitai, iš kurių bus konstruojami CAR T limfocitai, gaunami aferezės būdu iš paciento, sergančio kraujo vėžiniu susirgimu, periferinio kraujo. Laboratorijoje išgryninama T limfocitų frakcija, genų inžinerijos būdu atliekamos modifikacijos, dėl kurių  CAR T limfocitai geba atpažinti ir žudyti vėžines ląsteles. Po modifikacijos ląstelės padauginamos ir sulašinamos tam pačiam pacientui. Šis gydymas taikomas prieš įvairius kraujo vėžinius susirgimus.