Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centras

Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centre daugiausiai iš visų Baltijos šalių atliekama endoskopinių submukozinių disekcijų (radikalių ankstyvų skrandžio ir žarnyno vėžio formų šalinimų).

Centre dirbantys medikai turi didžiausią patirtį Lietuvoje su Zenker tipo divertikulų šalinimais (divertikulotomijomis) ir fistulių uždarymais OVESCO OTSC kabutėmis.

Čia veikia pirmasis mitybos terapijos poskyris Lietuvoje, skirtas visapusiškai mitybos sutrikimų prevencijai ir gydymui stacionaro sąlygomis. Jis įkurtas 2014 m. gyd. dietologės doc. E. Gavelienės ir klinikinės mitybos grupės iniciatyva. Poskyryje gydomi pacientai, kuriems taikoma ligoninės dieta, o esant reikalui – skiriamas papildomas, enterinis, parenterinis ar kombinuotas maitinimas, suteikiamos rekomendacijos dėl mitybos namuose. Nepakankamumą ar riziką jam išsivystyti turintiems pacientams, taikant efektyvią mitybos terapiją, galima sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį ir pagreitinti žaizdų gijimą bei sveikimą.

• Įvairiomis kepenų ligomis (virusinėmis, autoimuninėmis, cholestazinėmis).
• Retomis bei paveldimomis ligomis (Vilsono liga, hemochromatozė, kitos medžiagų apykaitos ligos).
• Kraujagyslinėmis ligomis (Budd-Chiari sindromas; vartų venos trombozė).
• Židininiais kepenų pažeidimais.
• Kepenų ląstelių vėžiu.
• Kepenų ciroze.
• Gydomi lėtiniu virusiniu hepatitu C sergantieji, ir ligai gydyti naudojami naujos kartos priešvirusiniai vaistai. Taip išgydomi negydyti, nesėkmingai gydyti pacientai, sergantys kepenų ciroze. Be to, išvengiama kepenų ligos progresavimo, kepenų cirozės bei sunkių jos komplikacijų išsivystymo ir kepenų vėžio.

• sustabdyti lėtinių kepenų ligų progresavimą,
• užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui,
• atrinkti pacientus kepenų transplantacijai,
• gydyti sunkias kepenų cirozės ir portinės hipertenzijos komplikacijas.

Pacientams taikomi gydymo ir diagnostikos metodai yra modernūs. Tai:

• kepenų, kasos biopsija (specialia adata paimamas nedidelis audinio gabalėlis mikroskopiniams pakitimams nustatyti);
• kepenų audinio elastingumo tyrimas neinvaziniu metodu – elastografija;
• transjugulinis intrahepatinis portosisteminis šuntas.

Pacientams atliekama:

• visos pažangiausios endoskopinės diagnostinės ir gydomosios procedūros:
• skrandžio ir žarnyno polipų (gerybinių darinių, augančių į tam tikro organo spindį) šalinimas minimaliai invaziniu būdu (endoskopinės polipektomijos),
• ankstyvų stadijų skrandžio ir žarnyno vėžio šalinimas (endoskopinė submukozinė disekcija, endoskopinė mukozektomija),
• tulžies ir kepenų latakų apžiūra ir esant reikalui gydomosios procedūros (ERCP bei tulžies, kasos latakų stentavimai metaliniais ar plastikiniais stentais),
• Zenker tipo divertikulų (tai stemplės dalies maišo formos išsiplėtimas, atsirandantis toje vietoje, kur raumuo dėl įvairių priežasčių yra silpnesnis) pašalinimas (divertikulotomijos),
• fistulių uždarymas specialiomis OVESCO OTSC (Over-The-Scope-Clip) kabutėmis,
• akmenų iš tulžies ir kasos latakų endoskopinis šalinimas,
• neinvazinis akmenų kasos latake skaldymas (litotripsija),
• stemplės, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos susiaurėjimų (striktūrų) išplėtimai,
• praeinamumo atstatymas (stentavimai),
• šiuolaikinis plonosios žarnos ištyrimas (kapsulinė endoskopija, enteroskopija),
• argono plazmos koaguliacija esant tam tikriems kraujavimo iš skrandžio ir storosios žarnos gleivinės atvejams,
• perkutaninės endoskopinės gastrostomos (PEG) suformavimas (taip užtikrinama tam tikromis ligomis sergančių pacientų visavertė mityba),
• varikozinio kraujavimo (kraujavimo iš išsiplėtusių stemplės venų) stabdymas ir profilaktika atliekant endoskopinį perrišimą guminiais žiedais. Centras užtikrina visą parą veikiančią skubią endoskopinę pagalbą,
• atliekami endosonoskopiniai tyrimai, įvairios intervencinės procedūros kontroliuojant endosonoskopu (plonos adatos biopsijos; kasos pseudocistų drenavimas),
• endosonoskopijos tyrimas taikomas skrandžio, stemplės, kasos, tulžies latakų ir pūslės navikų stadijavimui; skrandžio ir stemplės poepitelinių darinių diagnostikai,
• fundamentalūs imunologiniai, morfologiniai ir virusologiniai tyrimai kaip diagnostiniai metodai hepatologijoje,
• ilgalaikis pacientų sveikatos būklės stebėjimas, priežiūra bei gydymas, leidžiantis sustabdyti lėtinių kepenų ligų progresavimą, užkirsti kelią komplikacijų atsiradimui,
• plačiai vykdoma kolorektalinio vėžio patikros programa.

 Centras aktyviai dalyvauja tarptautiniuose moksliniuose projektuose. 

Santaros klinikų gydytoja gastroenterologė Gabrielė Milaknytė pasakoja apie virškinamojo trakto ligą – dirgliosios žarnos sindromą (DŽS).

Santaros klinikų Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro gydytojos gastroenterologės dr. Arida Buivydienė ir Gabrielė Milaknytė aiškina apie suriebėjusių (steatozinių) kepenų ligsas. Nors pradžioje žmogus simptomų nejaučia, tačiau negydoma liga gali komplikuotis – išsivystyti cirozė ar vėžys, tačiau yra būdų, kaip sustabdyti šių komplikacijų vystymąsi, t. y. išvengti kepenų steatozės. Kaip saugoti kepenis – kas joms kenkia labiausiai, ar yra būdų kepenis „išvalyti“, kodėl cukrus, alkoholis bei vaistai yra „juodajame“ sąraše bei daug kitų klausimų aptariama šiame įraše.




  

Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centro (toliau – Centras) ištakos siekia praėjusio amžiaus septintąjį dešimtmetį, kai Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėjas profesorius Mykolas Marcinkevičius (jis laikomas gastroenterologijos pradininku Lietuvoje) pradėjo rūpintis gastroenterologija, apgynė pirmąją habilituoto medicinos daktaro disertaciją gastroenterologijos klausimais, telkė besidominčius šia sritimi gydytojus. Jam vadovaujant, netrukus medicinos daktaro disertacijas gastroenterologijos klausimais apgina ir Dalia Tamulevičiūtė bei Kazimiera Noreikaitė – Žeruolienė.

Vidaus ligų propedeutikos katedros bazėje Vilniaus m. III ligoninėje įsteigiamas Gastroenterologijos skyrius, vėliau toks pat skyrius įkuriamas ir „Raudonojo Kryžiaus" ligoninėje. Gastroenterologija ypač sėkmingai vystoma, kai Vidaus ligų propedeutikos katedros vedėju tampa profesorius Marijonas Krikštopaitis. Kartu su juo dirbo ir kūrybingai gastroenterologijos problemas sprendė katedros dėstytojai D. Tamulevičiūtė, J. Pučinskas, K. Noreikaitė – Žeruolienė, A. Irnius, D. Speičienė. Prof. M. Krikštopaičio iniciatyva 1986m. prie Vidaus ligų propedeutikos katedros įsteigta virškinimo organų patologijos mokslinė laboratorija ir kolektyvą papildė jauni kūrybingi darbuotojai. Laboratorijos mokslo bendradarbiai J. Valantinas, H. Čalkauskas kartu su kitais katedros darbuotojais nagrinėjo hepatobiliarinės sistemos ligų patogenezę, vykdė jų gydymo mokslines paieškas. Jie tyrė tulžies litogeniškumo mechanizmus ir neoperacinio tulžies akmenligės gydymo galimybes. Probleminėje laboratorijoje buvo suformuota imunologinių tyrimų grupė (jos veiklą koordinavo doc. D Speičienė), įdiegti imunologiniai tyrimai, nagrinėjama imuninių procesų svarba kepenų ligų diagnostikai ir patogenezei. Prie katedros kolektyvo tuo metu prisijungė nauji specialistai – R. Garalevičius, J. Urbelienė, J. Kalibatas ir kt. Buvo atlikta reikšmingų gastroenterologijos mokslo darbų, sėkmingai apgintos habilituoto medicinos daktaro (D. Tamulevičiūtė, A. Irnius, J. Pučinskas) ir medicinos daktaro (J. Valantinas, H. Čalkauskas, J.Kalibatas) disertacijos. Tuo metu prasidėjo ir gydytojų tobulinimas gastroenterologijos srityje, buvo organizuoti pirmieji kvalifikacijos kėlimo kursai, kuriuos vedė profesorė D. Tamulevičiūtė ir docentė K. Noreikaitė – Žeruolienė.

1980 metų pabaigoje buvo atidaryta Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė Santariškėse, į kurią 1982 m. buvo perkeltas gastroenterologijos skyrius iš „Raudonojo Kryžiaus" ligoninės. Šioje bazėje dirbo Gydytojų tobulinimosi fakulteto Terapijos katedros profesorė Dalia Tamulevičiūtė, profesorius Juozas Pučinskas, docentai Remigijus Garalevičius ir Janina Saukienė. Čia kvalifikaciją kėlė šimtai gydytojų, buvo parengtos ir sėkmingai apgintos 6 medicinos daktaro disertacijos, parašytos 5 monografijos, publikuota mokslinių straipsnių, išleista mokymo priemonių, metodinių rekomendacijų ir kt.

1991 metų sausio 1 dieną Respublikinė Vilniaus klinikinė ligoninė Santariškėse buvo reorganizuota ir įkurta pirmoji Lietuvoje Vilniaus universiteto Gastroenterologijos ir dietologijos klinika. Jos vadovu išrinktas habilituotas medicinos daktaras profesorius A. Irnius, o kolektyvą sudarė anksčiau minėti kolegos bei visas būrys patyrusių kvalifikuotų gastroenterologų ir mokslo darbuotojų iš Vidaus ligų propedeutikos katedros bei probleminės laboratorijos: D. Speičienė, J. Valantinas, H. Čalkauskas, A. Tamošiūnas, R. Staigis, A. Laucius, I. Muzikevičienė, T. Semuchinienė, R. Anusevičienė ir kt.

2002 metais Gastroenterologijos ir dietologijos bei Pilvo chirurgijos klinikų bazėje įsteigta Gastroenterologijos ir pilvo chirurgijos klinika su Pilvo chirurgijos centru bei Gastroenterologijos ir dietologijos centru. Siekiant pabrėžti kepenų ligų diagnostikos ir gydymo svarbą bei prioritetus, pastarasis 2004 metais pervadintas į Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos centrą (vienintelis Lietuvoje). Nuo 2005 metų rugsėjo centrui vadovavo habilituotas daktaras profesorius Jonas Valantinas, nuo 2021 m. centrui vadovauja doc. dr. Edita Kazėnaitė. 

Centro sudėtyje yra vienintelis šalyje hepatologinio profilio Hepatologijos, gastroenterologijos ir dietologijos skyrius Santaros klinikose (skyr. vedėja S. Brašiškienė), II Gastroenterologijos skyrius VUL SK Centro filialo bazėje (skyr. vedėja V. Žydelienė), Gastroenterologijos poskyris Konsultacijų poliklinikoje, Endoskopinės diagnostikos ir minimaliai invazinės chirurgijos skyrius, su JAV Tomo Jeffersono universitetu afilijuotos ultragarsinės diagnostikos ir mokslo tyrimo centras. Centre išaugo ir profesinėje srityje subrendo nauja apgynusių disertacijas ir įvaldžiusių šiuolaikiškiausias diagnostikos ir gydymo technologijas gastroenterologų bei dietologų karta – G. Denapienė, A. Buivydienė, J. Stanaitis, E. Gavelienė,  I. Stundienė, I. Savlan, L. Mašalaitė, A. Mickevičius.