LYMPHOAI - Minimaliai invazyvaus ir dirbtiniu intelektu paremto limfomos stebėsenos metodo kūrimas
Projekto Nr.  Nr. S-MIP-24-115 / KT2024-162

Priemonė: Mokslininkų grupių projektai XIII kvietimas
Šį projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (finansavimo sutarties Nr. S-MIP-24-115 / KT2024-162)

Projekto vertė: 199 996,79 Eur  iš jo VUL SK projekto biudžetas:  79 656,05 Eur

Atsakingas VUL Santaros klinikų padalinysHematologijos, onkologijos ir transfuziologijos centras, Molekulinės medicinos skyrius

Projekto vadovas: Raminta Batiuškaitė, Medicinos genetikė
 

Projekto tikslas - sukurti minimaliai invazyvią DI paremtą molekulinio tyrimo metodiką, leisiančią jautriai ir specifiškai nustatyti genų pakitimus limfomos cnDNR mėginiuose, taip siekiant pagerinti limfomų diagnostiką, minimalios liktinės ligos nustatymo jautrumą bei ankstyvą ligos atkryčio aptikimą. 

Šis projektas sudarytas iš dviejų pagrindinių veiklų – limfomoms skirtos cnDNR mutacijų nustatymo metodikos kūrimo bei dirbtiniu intelektu (DI) paremto bioinformatikos algoritmo kūrimo, skirto tikslesniam somatinių variantų aptikimui. 

Projekto metu siekiama sukurti ir į klinikinę praktiką integruoti ekonomiškai efektyvią metodiką, kuri leistų pagerinti limfomos pacientų gyvenimo kokybę. 

Projekto vykdytojas:  Nacionalinis vėžio institutas

Projekto parneris: VUL Santaros klinikos

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2024 m. lapkričio 8 d.

Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

 

Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma



Projektas finansuojamas Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ lėšomis
 
Projektas Nr. 09-039-P-0001 „Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma“
 
VšĮ Vilniaus Universiteto ligoninė Santaros klinikos kartu su partneriais Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerija, Valstybine įmone Registrų centras, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis, Viešąja įstaiga Vilniaus universiteto ligonine Santaros klinikomis, Valstybės duomenų agentūra, viešąja įstaiga Respublikine Panevėžio ligonine bei viešąja įstaiga Klaipėdos universiteto ligonine įgyvendina projektą  Nr. 09-039-P-0001 Medicininių klasterių duomenų mainų ir stebėsenos platforma (toliau – Projektas).
 
Projektas įgyvendinamas pagal 2022–2030 metų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministerijos sveikatos priežiūros kokybės ir efektyvumo didinimo plėtros programos pažangos priemonę Nr. 11-002-02-11-01 „Gerinti sveikatos priežiūros paslaugų kokybę ir prieinamumą“.
 
Projekto tikslas – projekto metu siekiama didinti klasterių veiklos efektyvumą, tvarkant klasterių veiklos kokybės rodiklius, įgalinant duomenimis pagrįstų sprendimų priėmimą bei duomenų pakartotinį naudojimą sveikatos priežiūros paslaugų kokybei gerinti.
 
Pagrindinės Projektu sprendžiamos  problemos:
1. Esama klasterių veiklos kokybės rodiklių valdymo sistema nesukuria prielaidų gerinti aktyvaus gydymo kokybę;
2. Klasterių veiklos kokybės rodiklių apskaičiavimo, jų validavimo, analizės, palyginimo, informavimo ir pakartotinio naudojimo funkcionalumai nėra realizuoti nei ESPBI IS nei klasterių HIS nei kitoje informacinėje sistemoje;
3. Klasterių asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ), Greitosios medicinos pagalbos ir kitos sveikatos sistemoje dalyvaujančios institucijos patiria reikšmingas laiko sąnaudas atlikdamos klasterių veiklos rodiklių apskaičiavimo ir jų ataskaitų teikimo užduotis.

Šiuo metu Lietuvoje veiklą vykdo 8 specializuoti medicininiai klasteriai: miokardo infarkto su ST segmento pakilimu miokardo infarkto be ST segmento pakilimo, ūminio galvos smegenų insulto, intensyvios terapijos ir priežiūros , onkologinių ligų, sunkių traumų, nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių ir organų donorystės paslaugų.. Kiekvieno klasterio veiklos vertinimą atlieka klasterio valdymo komitetas, kurio sudėtį ir darbo reglamentą tvirtina sveikatos apsaugos ministras. Klasterių valdymo komitetų išvados toliau teikiamos Sveikatos apsaugos ministerijai, kuri atitinkamai formuoja valstybės politiką asmens sveikatos priežiūros srityje, organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jos įgyvendinimą, nustato asmens sveikatos priežiūros veiklos poreikius, sveikatos priežiūros išteklius, sveikatos priežiūros prieinamumo, kokybės reikalavimus.
 
Projekto tikslinė grupė – projekto metu pagerintų viešųjų paslaugų vartotojai, klasterinių ASPĮ vadovybė, medicinos ir administracinis personalas, klasterių komitetų ir Sveikatos apsaugos ministerijos darbuotojai, mokslininkai.

Planuojami Projekto pokyčio rezultatai:
  • Bus sudaryti optimalūs 8 klasterių veiklos kokybės rodiklių rinkiniai.
  • Bus identifikuoti kintamieji, reikalingi nustatant atnaujintų klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmes.
  • Bus unifikuoti klasterinių ASPĮ veiklos etapai ir juose sukuriami duomenys, dalyvaujantys nustatant klasterių rodiklių reikšmes.
  • Bus klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kintamieji tvarkomi ESPBI IS.
  • Bus visuose klasterių APSĮ informacinėse sistemose  pagal unifikuotus reikalavimus skaitmeniniu būdu ir formatu sukuriami klasterių veiklos kokybės rodiklių reikšmių nustatymui reikalingi kriterijai.
  • Bus automatizuotai skaičiuojamos klasterių veiklos rodiklių reikšmės.
  • Bus klasterių veiklos rodiklių reikšmių ataskaitos formuojamos ir saugomos informacinėje sistemoje.
Projekto įgyvendinimo laikotarpis – nuo 2024 m. balandžio 2 d. iki 2025 m. gruodžio 31 d. 

Projekto vertė – 12 717 690,02 Eur (iš jų 1 071 151,52 Eur PVM).
MIOKARDO INFARKTO KLASTERIO SKAITMENIZAVIMO, PASINAUDOJANT EUROHEART SPRENDIMU, BANDOMASIS PROJEKTAS
  

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos (toliau VUL SK) kartu su Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligonine Kauno klinikomis (toliau LSMU KK) ir Respublikine Šiaulių ligonine (toliau RŠL) įgyvendina bandomąjį projektą  Nr. 09-069-P-0001 „MIOKARDO INFARKTO KLASTERIO SKAITMENIZAVIMO, PASINAUDOJANT EUROHEART SPRENDIMU, BANDOMASIS PROJEKTAS“.
 
Projektas finansuojamas iš 2021–2027 m. Europos Sąjungos investicijų programos ir Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“ („NextGeneration EU“).
 
Projekto pradžia – 2024 m. vasario 21 d.
 
Projekto pabaiga – 2025 m. kovo 31 d.
 
Projekto vertė – 940146,59 Eur.
 
Padalinys: Inovacijų ir technologijų perdavimo skyrius / Kardiologijos ir angiologijos centras /Informatikos ir plėtros centras
 
Projekto tikslas:

Pagerinti širdies kraujagyslių ligų (toliau ŠKL) valdymui reikalingų duomenų surinkimą nacionaliniu lygiu ir įgalinti jų analizę realiu laiku. Vadovaujantis Europos kardiologų draugijos EuroHeart bendradarbiavimo platformos standartu, parengti ŠKL valdymui reikalingą standartizuotą MI rodiklių rinkinį ir sukurti įrankius, įgalinančius atlikti automatinį duomenų surinkimą ir detalią realaus laiko duomenų analizę.
 
Projekto koordinatorius:

VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos

Projekto partneriai:
  • Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninė Kauno klinikos
  • Respublikinė Šiaulių ligoninė
 
Projekto aprašymas:

Mirštamumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų jau ilgus metus išlieka viena pagrindinių Lietuvos gyventojų mirties priežasčių, kasmet nusinešanti daugiau nei 22 tūkst. žmonių gyvybių ir beveik triskart viršijanti Europos Sąjungos vidurkį.

Skandinavijos bei Vakarų Europos valstybėse jau daugelį metų funkcionuoja specializuoti registrai, kuriuose kaupiami išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai, leidžiantys priimti savalaikius klinikinius bei sveikatos politikos sprendimus, taip pat užtikrina antrinio duomenų panaudojimo galimybes mokslui ir naujų technologijų vystymui.

Akivaizdu, jog efektyviam ŠKL valdymui reikalinga duomenimis ir mokslo įrodymais paremta visapusiška ŠKL valdymo strategija, apimanti infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, paciento kelią, gydymo rezultatų vertinimą ir nuolatinį proceso tobulinimą. Tačiau savalaikis ŠKL prevencijos, diagnostikos, gydymo ir stebėsenos procesų tobulinimas bei mokslo pasiekimų diegimas šioje srityje nėra įmanomi be realiu laiku surenkamų kokybiškų, išsamių ir teisingai interpretuojamų ŠKL duomenų.

Projektu sprendžiama problema:

 Nėra efektyvaus, centralizuoto ir skaitmenizuoto ŠKL valdymo ir stebėsenos proceso:
• Nėra galimybės centralizuotai rinkti ŠKL valdymui reikalingų duomenų realiuoju laiku;
• Nėra tokių duomenų analizės įrankio;
• Duomenys nėra standartizuoti;
• Nėra galimybės vykdyti miokardo infarkto klasterinių ASPĮ duomenų analizės ir stebėsenos, teikiamos ataskaitos pildomos rankiniu būdu, nėra unifikuotos metodikos duomenų surinkimui ir rodiklių apskaičiavimui;
• Sudėtinga užtikrinti savalaikį ir kokybišką informacijos teikimą tarptautinėms organizacijoms, valstybės institucijoms, o tai įtakoja nesavalaikius sprendimus vykdant ŠKL ligų prevenciją ir valdymą.
 
Bandomajame projekte dalyvaujančios įstaigos atliks savo informacinių sistemų ir formų atnaujinimus, įgalinančius visų ŠKL stebėsenos rodikliams apskaičiuoti ir analizuoti reikalingų duomenų homogenišką surinkimą ir galimybę duomenis perduoti stebėsenai ir analizei nacionaliniu lygmeniu.

Projekto rezultatas:

Bandomojo projekto metu, atsižvelgiant į Europos kardiologų draugijos sukurtos bendradarbiavimo platformos EuroHeart standartą, bus parengtas standartizuotas, išsamus rodiklių rinkinys, sukurti įrankiai, įgalinantys detalią realaus laiko duomenų analizę. Tai leis pagerinti ŠKL valdymo situaciją šalyje. Standartizuotas duomenų surinkimas įgalins Lietuvos ASPĮ jungimąsi į Europos klinikinės kokybės ir pragmatinių tyrimų tinklus, bei antrinį šių sveikatos duomenų panaudojimą.

Projekto nauda:

Kokybiškai renkami ŠKL duomenys, taip pat ir miokardo infarkto (MI) duomenų rinkiniai, apimantys keturių svarbiausių širdies patologijų - miokardo infarkto (MI), širdies nepakankamumo (ŠN), prieširdžių virpėjimo (PV), aortos vožtuvo stenozės (TAVI) duomenų rinkinius, su galimybe realiu laiku analizuoti ir stebėti rodiklius, leistų suformuoti ir įveiklinti mokslo įrodymais paremtą visapusišką ŠKL valdymo strategiją Lietuvoje. Investicijos į ligoninių informacinių sistemų tobulinimą, užtikrinant kokybišką automatinį duomenų surinkimą ir visapusišką analizę realiu laiku, įdiegus inovatyvius sprendimus, leistų sumažinti Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau - ASPĮ) ŠKL valdymo kaštus, efektyviau naudoti ŠKL valdymui skirtą infrastruktūrą, žmogiškuosius išteklius, didinti aptarnaujamų pacientų skaičių, prisidėtų prie medicinos personalo darbo sąlygų gerinimo. Išsamūs ŠKL duomenų rinkiniai šalies mastu, suteiktų galimybę jungtis į Europos klinikinės kokybės ir būsimų pragmatinių klinikinių tyrimų tinklus.
MISIJOMIS GRĮSTŲ MOKSLO IR INOVACIJŲ PROGRAMŲ ĮGYVENDINIMAS

Projekto vykdytojas:

VšĮ Inovacijų agentūra

Projekto partneriai:

Kauno technologijos universiteto konsorciumas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Mykolo Romerio universitetas, Asociacija Infobalt, UAB Devslate Group, UAB Novian pro, Lietuvos kibernetinių nusikaltimų kompetencijų ir tyrimų centras, UAB Transcendent Group Baltics, UAB Getweb, UAB Acrux cyber services, UAB NRD CS, Baltijos pažangių technologijų institutas) 

Vilniaus Gedimino technikos universiteto konsorciumas (Vilniaus Gedimino technikos universitetas, Kauno technologijos universitetas, Lietuvos pramonininkų konfederacija, Lietuvos inovacijų centras, Saulėtekio slėnio mokslo ir technologijų parkas, Kauno mokslo ir technologijų parkas, UAB SG dujos Auto, UAB Arginta, UAB 3D Creative, UAB Ekobazė, UAB Provectus Redivivus, AB Kelių priežiūra, UAB Soli Tek R&D, UAB Nanoversa). 

Vilniaus universiteto konsorciumas (Vilniaus universitetas, VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Valstybinis mokslinių tyrimų institutas Fizinių ir technologijos mokslų centras, UAB Femtika, UAB Droplet Genomics, UAB Caszyme, UAB Cureline Baltic, UAB Vugene). 

Projekto aprašymas:

Projektas „Misijomis grįstų mokslo ir inovacijų programų įgyvendinimas“ įgyvendinamas trijose prioritetinėse misijų temose pagal sumanios specializacijos prioritetus:

- „Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ – įgyvendina Kauno technologijos universiteto konsorciumas;

- „Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ – įgyvendina Vilniaus Gedimino technikos universiteto konsorciumas;

- „Inovacijos sveikatai“ – įgyvendina Vilniaus universiteto konsorciumas.

Misijomis skirtingose temose skatinami bendri mokslo ir verslo bendradarbiavimo projektai, plėtojamos bei komercinamos verslo bei mokslo idėjos steigiant startuolius / atžalines įmones, atliekami fundamentiniai ar ankstyvosios stadijos moksliniai tyrimai, užpildomos esamos paslaugų ir infrastruktūros spragos mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros (MTEP) veiklai aukštuosiuose technologinės parengties lygmenyse. Projekto įgyvendinimo metu bus sprendžiamas atžalinių įmonių / startuolių inkubatorių, prototipavimo erdvių, bandomųjų gamybos linijų trūkumo klausimas.  

Projekte numatytos veiklos bus įgyvendintos iki 2026 m. balandžio mėnesio. Per šį laikotarpį bus įkurti 3 kompetencijų centrai (kiekvienoje temoje po vieną), įgyvendinti 23 MTEP projektai, sukurtas 41 prototipas bei 32 unikalūs produktai, pateikta 19 tarptautinių patentų paraiškų, paskelbtos 55 mokslinės publikacijos,  įsteigtas 21 startuolis / atžalinės įmonės.

Temoje „Inovacijos sveikatai“ Vilniaus universiteto konsorciumas siekia įkurti Genų technologijų kompetencijų centrą, kuris apjungs pažangiausios mokslinės įrangos klasterius (naujos kartos sekoskaita ir bioinformatika, citometrija ir ląstelių rūšiavimas, mikroskopija ir vaizdinimas, ląstelių kultūros, mikrobiologija, bioinžinerija ir masių spektrometrija) bei daugiadisciplininę ekspertinę mokslininkų patirtį. Tai užtikrins efektyvų naujų biomedicinos programų vykdymą ir egzistuojančių gydymo strategijų tobulinimą, ypatingą dėmesį skiriant su amžiumi susijusioms ligoms ir vėžiui. Kartu su pažangia infrastruktūra ir verslo tipo valdymo struktūra konsorciumas sieks daryti teigiamą poveikį nacionalinei MTEP pažangai, sveikatos apsaugai ir ekonomikai.

Konsorciumo vykdomi 7 misijų MTEP projektai skirti sustiprinti daugiadisciplininę ekspertinę mokslininkų patirtį, sukurti ir pasiūlyti rinkai aktualiausius MTEP produktus bei naujas mokslines žinias šiose srityse:

  1. U-LAVS - Ultra greita lazeriu indukuojama in vitro DNR fragmentų sintezė
  2. ONCOINTEGRA - Klinikinės multiomikos platformos, skirtos onkologinių ligų diagnostikai ir pažangiems terapijos sprendimams, kūrimas.
  3. GET-TOOLS - Genomo redagavimo tobulinimas kuriant TnpB ir miniatiūrinius RNR valdomus įrankius.
  4. HEMATO – universalių imunosuderinamų ląstelių, skirtų ląstelių terapijoms, kolekcijos kūrimas
  5. IMMUNO – inovatyvios ląstelių įmunoterapijos priemonės vėžinių auglių gydymui
  6. SECURE - Saugesni ir mažesni genų redagavimo įrankiai, skirti genetinių akių ligų in vivo gydymui.
  7. SINGLET - vienos ląstelės multiomika ir mikrofluidika biomediciniams taikymams.

 Projekto tikslai:

„Saugi ir įtrauki e. visuomenė“ – didinti kibernetinį atsparumą ir mažinti privatumo pažeidimų bei asmens duomenų nutekėjimo rizikas, kas prisidės prie Lietuvos kibernetinio saugumo situacijos gerinimo bei užtikrins saugesnę bei įtraukesnę skaitmeninę visuomenę.

„Sumani ir klimatui neutrali Lietuva“ – gerinti aplinkos kokybę ir mažinti aplinkos oro taršą prisidedant prie Lietuvos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimo ir skatinant tvarių sprendimų naudojimą statybos sektoriuje bei spartinant statybos rinkos transformaciją į tvarumą ir nulines atliekas.

„Inovacijos sveikatai“ – įsteigti genų  technologijų kompetencijų centrą.

Projekto veiklos:

- Investicijos į kompetencijos centrus – 3 kompetencijų centrų įkūrimas (statyba ir MTEP įrangos įsigijimas);

- Bendros misijų programos – 23 MTEP projektų įgyvendinimas;

- Inovacijų paramos ir konsultacinės paslaugos.  

Projekto vertė: 94,728 mln. Eur

Projekto finansavimas: 88,530 mln. Eur (finansuojama Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo plano „Naujos kartos Lietuva“  ir Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšomis)

TBmikrobiomas – Lietuvo tuberklulioze sergančių ligonių plaučiū mikrobiomo tyrimas

Projekto Nr.  S-MIP-24-70

Priemonė: Mokslininkų grupių projektai XIII kvietimas

Šį projektą finansavo Lietuvos mokslo taryba (finansavimo sutarties Nr. S-MIP-24-70)

Projekto vertė: 170 789,81  Eur  iš jo VUL SK projekto biudžetas: 28 770,45  Eur

Atsakingas VUL Santaros klinikų padalinys: Pulmonologijos ir alergologijos centras

Projekto vadovas: dr. Edita Davidavičienė, Tuberkuliozės valstybinės informacinės sistemos skyriaus vedėja

Projekto tikslas  Įvertinti plaučių mikrobiomo sudėties įtaką TB vystymuisi naujai TB susirgusiems Lietuvos gyventojams, naudojant didelės apimties sekoskaitos analizę. 

Uždaviniai:

1. Ištirti ir palyginti pacientų, sergančių vaistams jautria ir vaistams atsparia tuberkulioze, plaučių mikrobiomą.

2. Palyginti ligonių, sergančių TB ir kitomis lėtinėmis plaučių ligomis (lėtiniu bronchitu (LB) ir lėtine obstrukcine plaučių liga (LOPL) plaučių mikrobiomą).

3. Ištirti galimas sąsajas tarp plaučių mikrobiomo sudėties ir TB jautrumo vaistams (jautri, atspari), gydymo trukmės, gretutinių ligų ir kitų veiksnių.

Projekto vykdytojas: Vilniaus universitetas, Medicinos fakultetas

Projekto partneriai: VšĮ Vilniaus universiteto ligoninė Santaros klinikos, Vilniaus universiteto Gyvybės mokslų centras

Projekto įgyvendinimo pradžia – 2024 m. spalio 24 d.

Projekto įgyvendinimo pabaiga – 2027 m. rugpjūčio 31 d.

 

Paskutinį kartą redaguota: 2024-12-02
Į viršų