Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Santariškių klinikos prieš storosios žarnos vėžį: savalaikė diagnostika ir modernus gydymas

Spausdinti

Kovo mėnuo skirtas sergantiesiems kolorektaliniu (storosios žarnos) vėžiu. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų medikų duomenimis, nuo 1978 m. susirgimų storosios žarnos vėžiu pagausėjo beveik du kartus. Didėjantis sergamumas šiuo vėžiu verčia nerimauti, nes pvz. Lietuvoje diagnozuojama daugiau nei 1600 naujų susirgimų per metus. Per metus dėl šio vėžio miršta daugiau negu 900 žmonių.

VUL Santariškių klinikų generalinis direktorius prof. Kęstutis Strupas, kaip Lietuvos chirurginės onkologijos draugijos prezidentas, kaip Storosios žarnos vėžio prevencinės programos koordinavimo grupės pirmininkas teigia, kad visame pasaulyje nuo kolorektalinio vėžio per metus miršta daugiau nei pusė milijono žmonių, storosios žarnos vėžys užimą trečiąją vietą pagal sergamumą ir tai sudaro maždaug 9 proc. visų naujai nustatomų piktybinių navikų.

Lietuvoje šis vėžys pagal sukeliamą naštą, kuri vertinama tiek pagal ankstyvų mirčių, tiek pagal ilgalaikio gydymo poreikį, užima trečią vietą tiek vyrų, tiek moterų tarpe.

Specialistai pabrėžia, kad anksti nustatytas storosios žarnos vėžys žymiai pagerina gydymo efektyvumą bei padidina tikimybę pasveikti. Didžiojoje Britanijoje atliktų tyrimų duomenimis, apie 90 proc. pacientų, sirgusių kolorektaliniu vėžiu, atlikus operacijas pavyko gerokai prailginti gyvenimo trukmę.   storosios zarnos vėzys

Tačiau viena didžiausių kolorektalinio vėžio problemų ir yra ta, kad nesant ankstyvų ligos požymių, dažniausiai žarnyno vėžys diagnozuojamas vėlyvų stadijų. Antra vertus, egzistuoja tradiciškai neigiamas psichologinis aspektas: žmonės varžosi tirtis šią organizmo sritį.

Santariškių klinikų medikai pabrėžia, kad kolorektaliniai navikai laikomi vienais iš sėkmingiausiai gydomų virškinamojo trakto navikų. Santariškių klinikose, priklausomai nuo ligos stadijos, gydant storosios žarnos vėžį, taikomi patys pažangiausi piktybinių navikų gydymo būdai – chirurginis, spindulinis ir chemoterapinis.

Ankstyvose navikų stadijose galimi mažiausiai invazyvūs gydymo būdai – endoskopinės operacijos, kuomet nereikia jokių pjūvių pilve. Vėlesnių stadijų navikais sergantiems tinka laparoskopinė chirurgija, kuri pasižymi greitesniu sveikimu ir grįžimu prie įprasto gyvenimo, negu operacijos per pjūvį. „Net ir vėlyvose navikų stadijose negalima pasiduoti – įmanoma padėti tiek daliai pacientų, sergančių metastazėmis kepenyse ar plaučiuose bei pacientams anksčiau laikytiems nepagydomais, kuriems navikas išplitęs pilvaplėvėje – pastariesiems daromos metastazių pašalinimo iš pilvo ertmės ir taip vadinamos, hiperterminės intraperitoninės chemoterapijos (HIPEC) operacijos, kurias Santariškiečiai pradėjo pirmieji Lietuvoje", – dėstė prof. K.Strupas.

„Be abejo, storosios žarnos navikų gydymo efektyvumas, priklauso nuo jų stadijos", – teigė prof. Kęstutis Strupas – „Jei diagnozuojame naviką ankstyvų stadijų, didžioji dalis mūsų pacientų visiškai pasveiksta ir gyvena daug metų. Mes, medikai labai džiaugiamės, kai pasiseka diagnozuoti 1–2 stadijos kolorektalinio vėžio daugiau nei 40 proc.", – sakė jis. Taip pat Lietuvoje, pasak profesoriaus, nepakanka informacijos apie stomą – po kai kurių kolorektalinio vėžio operacijų suformuotą dirbtinę išangę. Tuo tarpu pasaulyje atliekami didelės apimties atrankiniai tyrimai vertinant pacientų su stoma gyvenimo kokybę.

Lietuvoje nuo 2009 m. yra įgyvendinama storosios žarnos vėžio kontrolės programa. Ji finansuojama iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) biudžeto, todėl žmonėms nuo 50 iki 75 metų amžiaus, apdraustiems privalomuoju sveikatos draudimu, yra nemokamos. Šiais, 2014 metais ši programa jau turės pradėti veikti visoje Lietuvoje. Kartą per dvejus metus nustatytos amžiaus grupės asmenims, šeimos gydytojas turi pasiūlyti atlikti nesudėtingą slapto kraujavimo (imunocheminį) testą. Jei gaunamas neigiamas testo atsakymas, vadinasi, pacientas yra sveikas ir pakartotinai turės pasitikrinti po dvejų metų. Jei atsakymas teigiamas, tuomet šeimos gydytojas siunčia pas gydytoją specialistą sudėtingesniam tyrimui – kolonoskopijai – atlikti. Prireikus, kolonoskopijos metu, gali būti atliekama ir biopsija.

po laparoskopines storosios zarnos vezio operacijos  

"Verta priminti, kad jau sirgdamas ankstyvųjų stadijų vėžiu žmogus kurį laiką gali nejausti jokių ligos požymių, netgi skausmo. Tad tiems, kurie vis neranda laiko pasitikrinti, primygtinai siūlytume nedelsti. Tuo labiau, kad lėšų iš PSDF biudžeto toms programoms dabar skiriama užtektinai, o tyrimai, apdraustiesiems privalomuoju sveikatos draudimu yra nemokami," – kalbėjo prof. Kęstutis Strupas.

 

Atnaujinta 2014-02-25
Straipsnis parodytas: 12385 kartų(kartus)
 

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo patirtį lankantis Santa.lt svetainėje, naudojame slapukus (angl. cookies) – tai nedidelės informacijos rinkmenos, kurias jūsų naudojamo įrenginio naršyklė priima iš svetainės kurioje lankotės. Surinkta informacija iš slapukų mums padeda efektyviau nustatyti naršymo įpročius, veiksmus bei nustatymus (pvz., kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų kaskart pasirinkti lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose. Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Išsamesnė informacija suteikiama AllAboutCookies.org. Galite ištrinti visus jau esančius jūsų kompiuteryje slapukus, o dauguma naršyklių nustatytos taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti ar kitais nei pirmiau aprašytais tikslais. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje.

EU Cookie Directive plugin by www.channeldigital.co.uk