Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Kaip prisijaukinti... skausmą?

Spausdinti

Nors skausmas savaime nėra liga, vakarų pasaulyje 20 amžiaus pradžioje susidomėta lėtinio skausmo problema. Iki tol daugiausia dėmesio buvo skiriama ūmiam skausmui malšinti (pavyzdžiui po traumos, operacijos metu). Skausmo medicina kaip atskira medicinos sritis susiformavo tik 20 a. šeštajame dešimtmetyje. Pasaulyje atsirado pirmosios specializuotos skausmo klinikos, pradėtos taikyti invazinės nuskausminančios procedūros.

1994 m. rugpjūčio 1 d. Santaros klinikose įkurta pirmoji Lietuvoje skausmo klinika. Nuo tada skausmo klinikoje gydomų pacientų skaičius kasmet augo nuo kelių šimtų iki daugiau nei 4 tūkstančių per metus. Konsultuojami pacientai iš visos Lietuvos.   

Drąsiai galima teigti, jog prieš 25-erius metus pagalba buvo nepakankama, o pacientai buvo priversti kentėti, kas lemdavo prastą jų gyvenimo kokybę, neįgalumą. Daugiausiai dėmesio sulaukdavo medicinos sritys, didinančios išgyvenamumą, tuo tarpu gyvenimo kokybės klausimai buvo ne tokie aktualūs. Iki šiol pacientų sąmonėje išlikę, jog reikia vartoti kraujospūdį ar gliukozės kiekį koreguojančius vaistus, o skausmą galima ir pakentėti, jo gydymas ne toks svarbus. Daugėjant skausmo klinikų bei lėtinį skausmą gydančių gydytojų, tokio mąstymo tendencijos palaipsniui kinta. 

„Skausmo gydymo metodai pasaulyje nuolat tobulėja, o naujovės tampa prieinamos ir Lietuvoje. Pacientams skausmo malšinimo intervencijas atliekamos saugiai, gydytojui tiksliai taikant rentgeno kontrolę ar naudojant echoskopo aparatus.  Skausmas gydomas ir naujais minimaliai invazyviais metodais, pavyzdžiui nervų šaldymu itin žema temperatūra (vadinama kriodestrukcija) ar stuburo kanalo sąaugų atidalinimu specialiais naviguojamais kateteriais. Lėtinį skausmą kenčiantiems pacientams prieinamos tapo ir daugiaprofilinės specialistų komandos paslaugos, kurioje be gydytojo pacientą konsultuoja psichologas, kineziterapeutas ir slaugytoja. Šie kompleksiniai sprendimai padidina galimybes padėti pacientams“, – sako Santaros klinikų Anesteziologijos, intensyvios terapijos ir skausmo gydymo centro vadovė prof. Jūratė Šipylaitė. 

„Skausmo medicinos centre gydomi pacientai su įvairiais skausmo sindromais. Dauguma besikreipiančių į mus skundžiasi lėtiniais arba ūmiais, tačiau užsitęsusiais skausmais, kurių nepavyksta kontroliuoti kitais būdais – vartojant vaistus, taikant reabilitacines procedūras. Dažniausiai kreipiasi dėl nugaros – kaklo, krūtinės, o ypač dažnai – juosmeninės dalies skausmo“, – į dažniausiai pasitaikančius skausmo sindromus dėmesį atkreipia Skausmo medicinos centro vedėjas Alfredas Vaitkus. 

Žinoma, gydomi pacientai, patiriantys ir įvairių kitų skausmų. Pavyzdžiui, sąnarių, įvairių nervų pažeidimo sukelti skausmai bei su stuburu susijęs galvos skausmas. Rečiau pasitaiko fantominiai skausmai po galūnių amputacijų, kompleksinio regioninio skausmo sindromas, lėtiniai pooperaciniai, potrauminiai ir onkologinių ligų sukeliami skausmai bei skausmas, kylantis iš vidaus organų (visceralinis), pavyzdžiui lėtinio pankreatito sukeltas pilvo skausmas, lėtinis dubens skausmas. 

Anot Skausmo medicinos centro gydytojos anesteziologės-reanimatologės Audrės Tylienės, dažnai pacientai tikisi stebuklingo ir greito rezultato, todėl, prieš pradedant taikyti gydymą, stengiamasi su pacientu aptarti jo lūkesčius ir realias galimybes padėti. Kartais kreipiasi pacientai, skausmus kenčiantys daugybę metų. Jų priežastimi dažniausiai būna įvairios lėtinės degeneracinės ligos, tai yra – įsisenėję, negrįžtami pokyčiai, kurie nulemia nuolatinius arba pasikartojančius skausmus, nervinių struktūrų dirginimą, pokyčius jose.  Pavyzdžiui, stuburo kanalo arba tarpslankstelinių angų susiaurėjimas (stenozė) bei tarpslankstelinių sąnarių artrozė, sukelianti nuolatinį ar dažnai pasikartojantį nugaros ir galūnės skausmą. Tokiais atvejais neretai pavyksta tik iš dalies sumažinti skausmą netgi taikant intervencines skausmo malšinimo procedūras. 

Gydant skausmą, ypatingai svarbus yra aktyvus paciento įsitraukimas ir bendradarbiavimas su medikais, nes dažnu atveju – tai ilgesnis procesas, reikalaujantis gyvenimo įpročių pokyčių. Medikai dalijasi, jog mato daug pacientų, kurie yra iškankinti lėtinio skausmo ir dėl to patiria įvairių psichologinių sutrikimų, yra depresiški, nusivylę. Tokie pacientai yra vienas didžiausių Skausmo medicinos centro kolektyvo iššūkių ir neretai reikalingos bendros gydytojo, medicinos psichologo ir slaugytojo pastangos, kad padėtų jiems susigrąžinti motyvaciją ir aktyviai įsitraukti į gydymo procesą. Dažnas pacientas prašo tiesiog stebuklingos piliulės ar procedūros, o patys mieliau renkasi stebėtojo vaidmenį. Geriausių rezultatų pavyksta sulaukti su tais pacientais, kurie bendradarbiauja ir gerai suvokia savo skausmo problemą – tai subjektyvus potyris, todėl gydymo rezultatas labai priklauso nuo paties paciento gebėjimo apibūdinti patiriamą skausmą, jo kokybinius parametrus, taikyto gydymo efektyvumą. 

Turbūt ne daug kas žino, jog Skausmo medicinos centre dirba gydytojai anesteziologai–reanimatologai. Tos pačios specialybės atstovai, su kuriais pacientai susiduria operacijų metu. Vis tik Skausmo medicinos centro gydytojų darbo specifika kitokia. Pirmiausiai, gydytojai konsultuoja pacientą, įvertina skausmą sukėlusias priežastis, diagnozuoja skausmo sindromus, peržiūri anksčiau taikytą gydymą vaistais, reabilitaciją, jei reikia, koreguoja gydymą. Jeigu skausmo numalšinti nepavyksta įprastinėmis priemonėmis, taikomos invazinės procedūros. Skausmą malšinančių invazinių procedūrų yra daug ir įvairių. Jų metu siekiama paveikti skausmo židinį arba skausmo perdavimo takus, suleidžiant vaistų, veikiant nervus cheminėmis medžiagomis, aukšta temperatūra ar elektromagnetinėmis bangomis, šalčiu. 

Skausmas dažnu atveju yra tampriai susijęs su baime, dėl kurios gimsta įvairiausi mitai. Vienas ryškiausių ir dažniausiai pacientų išsakomų yra tas, jog, pritaikius invazinį gydymą skausmo klinikoje, joks kitas gydymas nebepadės. Dėl šio mito kai kurie pacientai vengia kreiptis į skausmo kliniką. Reikia žinoti, kad skausmo klinikoje nebūtinai bus taikomas invazinis gydymas. Gali būti koreguojamas medikamentų vartojimas, rekomenduojama kito specialisto konsultacija. Invazinio gydymo poreikis, gydymo alternatyvos visada aptariamos su pacientu. Būtina žinoti, jog kai kurios invazinės procedūros leidžia sumažinti vartojamų medikamentų poreikį, o po intervencijos sumažėjęs skausmas sudaro galimybes efektyviau taikyti reabilitacijos priemones. 

 

Primename, jog pacientą į skausmo kliniką siunčia bei siuntimą išduoda šeimos gydytojas arba gydytojas specialistas. Prieš atvykdamas pacientas turi iš anksto užsiregistruoti bendrojoje Konsultacinės poliklinikos registratūroje. Atvykstant būtina turėti gydytojo siuntimą ir asmens dokumentą. Pacientams svarbu žinoti, jog vidutiniškai eilėje tenka palaukti 4-5 mėnesius. Yra ir taip vadinami „žalieji koridoriai“, skirti pacientams, sergantiems onkologinėmis ligomis bei trišakio nervo ar liežuvinio ryklės nervo neuralgija, kai skausmo nepavyksta sukontroliuoti net ir skyrus maksimalias gydymo nuskausminančiais vaistais ir kitas priemones, ir kai nėra indikacijų skubiai operacijai.

Atliekama invazine skausmo malsinimo procedura Pacientu bukle stebima po invaziniu skausmo gydymo proceduru Slaugytojos padeda pacientams uzpildyti skausmo vertinimo klausimynus
Siuolaikinis invazinis skausmo gydymas pasitelkiant echoskopo ir rentgeno pagalba 1 Siuolaikinis invazinis skausmo gydymas pasitelkiant echoskopo ir rentgeno pagalba 2 Siuolaikinis invazinis skausmo gydymas pasitelkiant echoskopo ir rentgeno pagalba 3

 

 
Atnaujinta 2019-10-08
Straipsnis parodytas: 510 kartų(kartus)
 

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo patirtį lankantis Santa.lt svetainėje, naudojame slapukus (angl. cookies) – tai nedidelės informacijos rinkmenos, kurias jūsų naudojamo įrenginio naršyklė priima iš svetainės kurioje lankotės. Surinkta informacija iš slapukų mums padeda efektyviau nustatyti naršymo įpročius, veiksmus bei nustatymus (pvz., kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų kaskart pasirinkti lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose. Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Išsamesnė informacija suteikiama AllAboutCookies.org. Galite ištrinti visus jau esančius jūsų kompiuteryje slapukus, o dauguma naršyklių nustatytos taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti ar kitais nei pirmiau aprašytais tikslais. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje.

EU Cookie Directive plugin by www.channeldigital.co.uk