Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

DUK

Spausdinti

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE PAGALBINĮ APVAISINIMĄ

 El. paštas klausimams:  Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai  

Kokias atvejais Lietuvoje vaisingumo sutrikimų turinčioms poroms gali būti atliekamas pagalbinis apvaisinimas? 

Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama:

- kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo metodais, t. y. gydytojas nusprendė, kad anksčiau Jums skirtas vaisingumo sutrikimų gydymas yra neveiksmingas ir yra išnaudoti visi kiti galimi gydymo metodai ir/arba

- kai, skiriant kitus nevaisingumo gydymo būdus, nėra realios sėkmės tikimybės, t. y. gydytojas mano, kad pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis Jums tinkamas gydymo metodas. 

Pagalbinis apvaisinimas gali būti skiriamas tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims, pateikusiems šiuos dokumentus:

-          asmens tapatybes patvirtinančius dokumentus;

-          santuokos ar registruotos partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;

-          medicinos dokumentus (išrašus), patvirtinančius, kad Jūsų porai nustatytas nevaisingumas (moters ir/arba vyro nevaisingumas arba neaiškios kilmės nevaisingumas), ir gydytojo išvadą, jog kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą;

-          rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą;

-          pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą.

Kuo ypatingas Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (VUL SK) Santaros vaisingumo centras?

VUL SK Santaros vaisingumo centras (SVC) yra pirmoji universiteto lygio valstybinė vaisingumo išsaugojimo, vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo įstaiga Lietuvoje. SVC veikia Nevaisingumo diagnostikos ir gydymo, Vaisingumo technologijų ir Lytinių ląstelių banko poskyriai bei Dienos chirurgijos poskyris.

Kiekvienu atveju individualiai parenkami atitinkami vaisingumo sutrikimų diagnostikos ir gydymo metodai – medikamentinis, chirurginis gydymas arba pagalbinio apvaisinimo procedūros.

Kokie specialistai konsultuoja Santaros vaisingumo centre (SVC) vaisingumo sutrikimų turinčias poras?

Vaisingumo sutrikimų turinčias poras konsultuoja multidisciplininė specialistų komanda: gydytojai akušeriai ginekologai, embriologai, urologai, endokrinologai, genetikai, medicinos psichologai ir, esant poreikiui, kitų sričių specialistai.

Koks yra privalumas, atliekant pagalbinio apvaisinimo procedūrą Santaros vaisingumo centre? 

Visoms poroms, atliekančios pagalbinio apvaisinimo procedūrą VUL SK Santaros vaisingumo centre (SVC), genetiko konsultacijos yra nemokamos ir be eilės (siuntimą išrašo SVC gydytojas akušeris ginekologas konsultacijos dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros metu), nes šiems pacientams  VUL SK galioja „žaliojo koridoriaus“ (pirmumo eilės)  principas. 

Kaip registruotis konsultacijai dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūros? 

Kviečiame registruotis el. sistemoje www.sergu.lt.  Į paieškos laukelį įveskite žodį „nevaisingumas” ir pasirinkite norimą VUL SK gydytoją, šeimų nevaisingumo specialistą. 

Kiti registracijos būdai:

-          TELEFONAS PASITEIRAVIMUI IR IŠANKSTINEI REGISTRACIJAI: tel. +370 618 52320 (darbo dienomis 8.00 val. iki 16.00 val.).

-          IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA PAS GYDYTOJUS VISĄ PARĄ - tel. 1815 (1 min. kaina – 0,43€); 

 

DĖMESIO! Telefonu ir el. paštu konsultuojama tik dėl paciento priėmimo proceso. Dėl sveikatos būklės, reikalingų atlikti tyrimų ar gydymo konsultuokitės tik su gydančiu gydytoju konsultacijų metu. 

Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl nevaisingumo gydymo? 

Į konsultaciją dėl nevaisingumo gydymo moteris ir vyras turi atvykti drauge.

Būtina turėti šiuos dokumentus:

-          kiekvieno asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

-          šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo siuntimą konsultacijai (valstybės kompensuojamai paslaugai). 

Taip pat rekomenduojame turėti šiuos dokumentus:

-          dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;

-          klausimų specialistui sąrašą. 

Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros? 

Į konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros moteris ir vyras turi atvykti drauge. Būtina turėti šiuos dokumentus:

-          kiekvieno asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;

-          santuokos ar registruotos partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;

-          medicinos dokumentus (išrašus), patvirtinančius, kad Jūsų porai nustatytas nevaisingumas (moters ir/arba vyro nevaisingumas arba neaiškios kilmės nevaisingumas) ir gydytojo išvadą, kad kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą (šis išrašas nėra būtinas, jei nevaisingumo tyrimai buvo atliekami VUL SK). 

Taip pat rekomenduojame turėti šiuos dokumentus:

- dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;

- klausimų specialistui sąrašą. 

Kokius dokumentus reikia pasirašyti prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą? 

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą būtina pasirašyti šiuos dokumentus:

-          prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą (VUL SK SVC nustatyta forma);

-          nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinio apvaisinimo procedūrą (VUL SK SVC nustatyta forma). 

Dokumentus pasirašo abu šeimos nariai arba nustatyta įstatymų tvarka registruoti partneriai.

Pasirašius sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, iki pagalbinio apvaisinimo pradžios turės praeiti ne mažiau kaip 7 dienos. 

Ar visas pagalbinio apvaisinimo diagnostikos bei gydymo paslaugas kompensuoja valstybė? 

Valstybė kompensuoja ne visas su pagalbiniu apvaisinimu susijusias paslaugas. 

Pavyzdžiui, valstybė nekompensuoja pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas, todėl tokia konsultacija yra mokama nepriklausomai nuo to, kur tyrimus atliksite – pirminės sveikatos priežiūros centruose, privačiose įstaigose ar Santaros klinikose.

Jei moteris yra 42 m. amžiaus arba vyresnė, konsultacija dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimų ir atlikimu abiem partneriams bei pagalbinio apvaisinimo procedūros valstybė nekompensuoja. 

Neapmokamosir šios pagalbinio apvaisinimo procedūros bei medikamentinis gydymas:

-    lytinių ląstelių, audinių ar embrionų šaldymas ir jų saugojimas;

-    papildomo embriono patalpinimas auginant jį iki blastocistos;

-    embriono dangalo paruošimo procedūra, angl. assisted hatching;

-    gimdos gleivinės paruošimas prieš pagalbinį apvaisinimą;

-    kiti kiaušidžių stimuliacijai reikalingi vaistai (dalinai kompensuoja tik chorioninį alfa

-    gonadotropiną ir alfa folitropiną);

-    liuteininės fazės palaikymui skiriami vaistai ir kiti papildomi po pagalbinio apvaisinimo procedūros iki nėštumo testo atlikimo skiriami vaistai;

-    su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusios išlaidos (donoro paieška, ištyrimas, lytinių ląstelių transportavimas iš kitų lytinių ląstelių bankų, kt.);

-    kitos procedūros ir manipuliacijos su lytinęmis ląstelėmis ar embrionais pagal specifinius poros poreikius ar asmens sveikatos būklę. 

Valstybė dalinai kompensuoja pagalbinio apvaisinimo paslaugas:

-          konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimu ir atlikimu (ir vyrui, ir moteriai).

-          Nuo 2017 m. gegužės mėn. 11 d. dalinai kompensuoja kontroliuojamai kiaušidžių stimuliacijai reikalingus vaistus - chorioninį alfa gonadotropiną ir alfa folitropiną.

-          ne daugiau kaip 3 akušerio ginekologo konsultacijas, kai atliekama kontroliuojama kiaušidžių stimuliacija ir echoskopija kiaušialąsčių brendimo (stimuliacijos vaistais) metu.

-          Pagalbinio apvaisinimo procedūros dalis:

  - embrionų, kuriuos vienu metu galima perkelti į moters gimdą, sukūrimą ir jų perkėlimą į moters gimdą;

  - šaldyto embriono perkėlimą į moters gimdą. 

Tam būtina atitikti šias sąlygas:

-          nevaisingumas turi būti jau nustatytas;

-          partneriai turi būti nevaisingi;

-          moteris turi būti ne vyresnė kaip 42 metų amžiaus;

-          atliekant preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD), turi būti indikacija ją atlikti (žr. žemiau). 

Valstybė apmoka ne daugiau kaip 2 gydymo ciklus. 

Individualiais atvejais gali skirtis tam tikrų procedūrų kompensavimas, todėl visada klauskite ir išsamiai aptarkite su Jus konsultuojančiu gydytoju pagalbinio apvaisinimo procedūros ir su ja susijusių kitų paslaugų ir tyrimų kainas. 

Kaip minėta, atvykstant į šią konsultaciją, būtina turėti gydytojo siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo. 

Kas sudaro gydymo ciklą?

 

-          šviežiai sukurtų embrionų, kuriuos vienu metu galima perkelti į moters gimdą, perkėlimas – nuo kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos pradžios (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo arba

-          šaldytų embrionų perkėlimas – nuo vaistų, skirtų gimdos gleivinei paruošti (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo. 

Kada leidžiama atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD)? 

Preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD) atlikti leidžiama, kai:

-          vienas ar abu partneriai serga paveldima liga, kuri sukelia didelę negalią;

-          vienas ar abu partneriai yra monogeninės mutacijos nešiotojai;

-          vienas ar abu partneriai yra chromosomų aberacijos nešiotojai;

-          yra embriono spontaninės monogeninės mutacijos ir/ar chromosomų aberacijos rizika. 

Pastaba: didelę negalią sukeliančia liga laikomas sveikatos sutrikimas, atitinkantis bent vieną iš šių kriterijų:

-          sunkų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas;

-          gyvybei gresiantis sveikatos sutrikimas. 

Kada leidžiama naudoti donoro lytines ląsteles? 

Pagalbiniam apvaisinimui donoro (ne partnerio) lytinės ląstelės gali būti naudojamos šiais atvejais:

-          kai vieno iš partnerių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui;

-          kai yra didelė rizika su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą.

 

 

Atnaujinta 2017-06-12
Straipsnis parodytas: 6685 kartų(kartus)