Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Informacija apie pagalbinį apvaisinimą

Spausdinti

DAŽNIAUSIAI UŽDUODAMI KLAUSIMAI APIE PAGALBINĮ APVAISINIMĄ


El. paštas klausimams: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Kokias atvejais Lietuvoje nevaisingoms poroms gali būti skiriamas pagalbinio apvaisinimo gydymas?

Pagalbinį apvaisinimą atlikti leidžiama:
- tik tada, kai nevaisingumo negalima išgydyti jokiais kitais gydymo būdais, t. y. gydytojas nusprendė, kad jau anksčiau Jums skirti nevaisingumo gydymo metodai buvo neveiksmingi ir yra išnaudoti visi kiti galimi gydymo metodai arba
- tais atvejais, kai, taikant kitus nevaisingumo gydymo būdus, nėra realios sėkmės tikimybės – t. y., gydytojas mano, kad pagalbinis apvaisinimas yra vienintelis jums tinkamas gydymo būdas.

Pagalbinis apvaisinimas gali būti taikomas:
- tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims;
- pateikus šiuos dokumentus:
- asmens tapatybės patvirtinančius dokumentus;
- santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;
- medicinos dokumentus (išrašą), patvirtinančius, kad Jums nustatytas nevaisingumas (vyro arba moters), ir gydytojo išvadą, jog kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą;
- rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą bei pasirašytą nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.

Kokie specialistai konsultuoja Santaros vaisingumo centre (SVC)?

SVC yra akademinio lygio Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų vaisingumo centras. Čia konsultuoja gydytojai ginekologai, embriologai, urologai, genetikai, endokrinologai, hematologai, psichiologai bei, esant poreikiui, kitų sričių specialistai.

Kaip registruotis konsultacijai dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo ar pagalbinio apvaisinimo procedūros?

Kviečiame registruotis el. sistemoje www.sergu.lt. Į paieškos laukelį įveskite žodį „nevaisingumas” ir pasirinkite Santariškių klinikų gydytoją, šeimų nevaisingumo specialistą.

Kiti registracijos būdai
TELEFONAS PASITEIRAVIMUI IR IŠANKSTINEI REGISTRACIJAI: 8 5 236 5316 (darbo dienomis nuo 7 val. iki 19 val.) ir el. paštas Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai
IŠANKSTINĖ REGISTRACIJA PAS GYDYTOJUS VISĄ PARĄ - tel. 1815 (1 min. kaina – 0,43 Eur)

Ar konsultacija dėl nevaisingumo diagnostikos bei gydymo yra mokama?
Valstybė nekompensuoja pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo, kai dar nėra aišku, ar porai reikalingas pagalbinis apvaisinimas, todėl tokia konsultacija yra mokama.

Valstybė kompensuoja konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimu ir atlikimu (ir vyrui, ir moteriai) Santaros vaisingumo centre. Tam būtina turėti gydytojo siuntimą konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo.

Tam tikrais atvejais pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti atliekamos tik pacientų lėšomis.
- Kai moteris yra vyresnė nei 42 metų amžiaus.
- Kai nevaisinga pora jau turi vieną bendrą biologinį vaiką ar vaiką, pagimdytą po pagalbinio apvaisinimo procedūros.


Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl nevaisingumo gydymo?

Į konsultaciją dėl nevaisingumo gydymo moteris ir vyras turi atvykti drauge. Kiekvienas privalo turėti asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą.
Būtina turėti šiuos dokumentus:
- šeimos gydytojo ar gydytojo ginekologo siuntimą konsultacijai (valstybės kompensuojamai paslaugai);
- dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;
- klausimų specialistui sąrašą.

Kokius dokumentus būtina turėti atvykstant konsultacijai dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros?

Į konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros moteris ir vyras turi atvykti drauge. Būtina turėti šiuos dokumentus:
- kiekvieno asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą;
- santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus;
- medicinos dokumentus (išrašą), patvirtinančius, kad Jums nustatytas nevaisingumas (moters ir (arba) vyro nevaisingumas arba neaiškios kilmės nevaisingumas) ir gydytojo išvadą, kad kiti gydymo metodai neveiksmingi, o moteris gali pastoti tik atlikus pagalbinį apvaisinimą (šis išrašas nėra būtinas, jei nevaisingumo tyrimai buvo atliekami Santariškių klinikose).

Taip pat rekomenduojame turėti šiuos dokumentus:
- dokumentus bei medicinos išrašus apie anksčiau atliktas nevaisingumo diagnostikos ir gydymo procedūras, gretutines ligas;
- klausimų specialistui sąrašą.

Kokius dokumentus reikia pasirašyti prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą?

Prieš pagalbinio apvaisinimo procedūrą būtina pasirašyti šiuos dokumentus:
- prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą;
- nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.

Dokumentus pasirašo abu šeimos nariai arba nustatyta įstatymų tvarka registruoti partneriai.
Pasirašius sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą, iki pagalbinio apvaisinimo pradžios turės praeiti ne mažiau kaip 7 dienos.

Kas sudaro gydymo ciklą?

- šviežiai sukurtų embrionų perkėlimas – nuo kontroliuojamos kiaušidžių stimuliacijos pradžios (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo arba
- šaldytų embrionų perkėlimas – nuo vaistų, skirtų gimdos gleivinei paruošti (pirmos vaistų dozės) iki nėštumo testo atlikimo.

Kiek gydymo ciklų gali būti kompensuojama?

Valstybė apmoka ne daugiau nei 2 gydymo ciklus.

Ką valstybė kompensuoja vieno gydymo ciklo metu?
1. Konsultaciją dėl pagalbinio apvaisinimo su tyrimų paskyrimu ir atlikimu (ir vyrui, ir moteriai).
2. Ne daugiau kaip tris akušerio ginekologo konsultacijas, kai atliekama kontroliuojama kiaušidžių stimuliacija ir echoskopija kiaušialąsčių brandinimo (stimuliacijos vaistais) metu.
3. Pagalbinio apvaisinimo procedūros dalis:
  - embriono sukūrimą ir nešaldyto embriono perkėlimą į moters gimdą;
  - šaldyto embriono perkėlimą į moters gimdą.

Ko valstybė nekompensuoja?

- Pirminio nevaisingumo ištyrimo ir konsultacijos dėl nevaisingumo.
- Vaistų, reikalingų pagalbinio apvaisinimo metu.
- Pagalbinio apvaisinimo procedūrų: lytinių ląstelių ar embrionų šaldymo, jų saugojimo, papildomo embriono auginimo iki blastocistos, gimdos gleivinės paruošimo prieš pagalbinį apvaisinimą ir kitų procedūrų;
- Su donoro lytinėmis ląstelėmis susijusių išlaidų.
- Preimplantacinės genetinės diagnostikos (PGD).

Kada leidžiama atlikti preimplantacinę genetinę diagnostiką (PGD)?

PDG atliekama kai:
- vienas ar abu partneriai serga paveldima liga, kuri sukelia didelę negalią;
- vienas ar abu partneriai yra monogeninės mutacijos nešiotojai;
- vienas ar abu partneriai yra chromosomų aberacijos nešiotojai;
- yra embriono spontaninės monogeninės mutacijos ir (ar) chromosomų aberacijos rizika.

Pastaba: didelę negalią sukeliančia liga laikomas sveikatos sutrikimas, atitinkantis bent vieną iš šių kriterijų:
- sunkų nuolatinį neįgalumą sukeliantis sveikatos sutrikimas;
- gyvybei gresiantis sveikatos sutrikimas.

Kada leidžiama naudoti donoro lytines ląsteles?

Pagalbiniam apvaisinimui donoro (ne partnerio) lytinės ląstelės gali būti naudojamos šiais atvejais:
- kai vieno iš partnerių lytinės ląstelės yra pažeistos ar jų nepakanka ir dėl to jos negali būti panaudotos pagalbiniam apvaisinimui;
- kai yra didelė rizika su vieno iš partnerių lytinėmis ląstelėmis perduoti didelę negalią sukeliančią ligą.

Atnaujinta 2017-03-17
Straipsnis parodytas: 531 kartų(kartus)