Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Santaros klinikų medikai padeda pasauliui suskambėti

Spausdinti

Žmogus pasaulį pažįsta penkiais pagrindiniais pojūčiais – regėjimu, klausa, uosle, skoniu ir lytėjimu. Kartais nutinka taip, jog netenkama ar neturima vieno arba kelių iš jų. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikose veikia Klausos implantacijos koordinacinis centras. Neseniai centre atlikta 200-oji kochlearinės implantacijos operacija. Tai vienintelė vieta Lietuvoje, kur vienos operacijos metu atliekama abiejų ausų kochlearinė implantacija, atverianti pacientui vartus į garsų pasaulį. Klausos implantacijos centras įeina į Retų ligų centro, teikiančio pagalbą retomis, sudėtingomis ligomis sergantiems Lietuvos pacientams, sudėtį. Tokiems pacientams reikalinga kompleksinė daugelio specialistų pagalba.

Kovo 3 d. pasaulyje minima Tarptautinė ausų ir klausos diena. Lietuvoje ausų kochlearinės implantacijos atliekamos jau kone 20 metų. „Džiaugiamės, kad pastaraisiais metais Vilniuje kurtiesiems vaikams mūsų medikų atliekamos klausos atstatymo operacijos atitinka pirmaujančių Vakarų valstybių standartus. Nuo 2014 m. Valstybinė ligonių kasa ėmė kompensuoti dviejų kochlearinių implantų išlaidas vaikams ir Santaros klinikų medikų komanda iškart pradėjo abipuses vienmomentes ausų operacijas. Didžiuojamės tuo, jog tokios operacijos Baltijos šalyse atliekamos tiktai Vilniuje", – problemos svarbą ir aktualumą pristato Santaros klinikų Ausų, nosies, gerklės centro vadovas prof. Eugenijus Lesinskas.

Pasak jo, tobulėjant naujagimių ir kūdikių klausos pažeidimų diagnostikai, įsigaliojus privalomai visuotinei naujagimių klausos patikrai Lietuvoje, atsirado galimybės anksti identifikuoti vaikus, kuriems reikalingi kochleariniai implantai. Vilniuje daugumai tokių pacientų abipusė implantacija atliekama sulaukus vos 10-14 mėnesių amžiaus, kad būtų užtikrinama normali vaiko klausos ir kalbos raida

Labai sunkaus laipsnio klausos pažeidimą turi vidutiniškai 1 iš 1000 naujagimių. Taigi, Lietuvoje kasmet galima tikėtis maždaug 30 kurčių kūdikių, kuriems gali padėti kochlearinė implantacija. Konchlearinė implantacija atliekama ir suaugusiesiems, kai prieš tai girdėjęs asmuo palaipsniui apkursta dėl genetinių, autoimuninių ar amžinių degeneracinių priežasčių arba kai staiga apkurstama abiem ausimis dėl meningito, vaistų poveikio ar traumos. Tokių operacijų išlaidas taip pat kompensuoja Valstybinė ligonių kasa.

„Tikimybė šeimai susilaukti negirdinčio vaiko dažniausiai yra 25 proc., tačiau atsitinka ir taip, kad tenka operuoti abu negirdinčius vienos šeimos vaikus. Jau esame operavę penkių tokių šeimų po du kurčiuosius vaikus, iš kurių – taip pat ir vienos šeimos dvynukai. Suplanuota dar viena operacija, kurios metu padėsime dar vienos šeimos dvynukams", – pasakoja centro vadovas prof. E. Lesinskas. Mažieji pacientai po ausų operacijų

Klausos praradimas dažnu atveju yra genetinės kilmės. Anot Santaros klinikų Medicininės genetikos centro vadovo prof. Algirdo Utkaus, klausos sutrikimas (KS) yra dažniausia įgimta liga ir dažniausia neurosensorinė liga išsivysčiusiose šalyse. 1–2 iš 1 000 naujagimių turi įgimtą KS. Šis rodiklis padidėja iki 3,5 iš 1 000 sulaukus paauglystės. Su amžiumi ligos dažnis turi tendenciją augti – Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, apie 5 proc. populiacijos – 360 mln. (iš jų 328 mln. suaugusiųjų ir 32 mln. vaikų) turi įvairaus laipsnio klausos sutrikimą, ribojantį asmens gebėjimą išgirsti ir suvokti garsus.

Abiejų ausų implantacija užtikrina geresnius rezultatus ir suteikia pilnavertės vaiko integracijos į visuomenę galimybę. Operacija atliekama vienmomentiškai arba praėjus tam tikram laikui po pirmosios operacijos. Pagrindiniai abipusės implantacijos privalumai – geresni klausos rezultatai, geresnis kalbos suvokimas triukšme, greitesnė kalbos raida, garso lokalizavimas, be to, antrosios ausies klausa išsaugoma ateities technologijoms.

Pastaraisiais dešimtmečiais otorinolaringologija, o tuo pačiu ir klausos problemas apimančios medicinos sritys - audiologija, otologija, ausies chirurgija – sparčiai vystėsi. Naujos medicininės technologijos ir mokslo naujovės išplėtė ir pakeitė klausos pažeidimų diagnostikos ir gydymo galimybes. Tik pastarąjį dešimtmetį atsirado, nuolat tobulėja bei keičiasi naujos otologijos diagnostikos ir gydymo sritys. Tobulėja naujagimių ir kūdikių klausos pažeidimų diagnostika, atliekamos klausos atstatymo kurtiems vaikams ir suaugusiems kochlearinės implantacijos operacijos. Nuo šiol galima pagerinti klausą tiems pacientams, kurių atvejai dar visai neseniai atrodė „beviltiški". Atliekamos klausą gerinančios operacijos, kai implantuojami klausos kauliukų protezai. Vykdoma detali radiologinė ausies pažeidimų diagnostika, tiriami bei nustatomi pusiausvyros pažeidimai.

„Dažnam būna įdomu, kaip veikia kochlearinis implantas. Jis aplinkos garsus paverčia elektroniniu signalu, o implanto elektrodas, įvestas į giliausiai esančią ausies dalį – sraigę, perduoda šį signalą klausos nervui, toliau impulsas keliauja į smegenų žievę ir implantuotasis asmuo girdi. Pastaraisiais metais kochlearinių implantų garso kodavimo technologijos yra ištobulintos tiek, kad girdimas garsas yra visiškai tikroviškas, galima suprasti žmogaus kalbą, šnekėtis telefonu, klausytis muzikos, – implanto veiklos ypatumus atskleidžia prof. E. Lesinskas. – Tam, kad žmogui padovanotume gebėjimą girdėti, Santaros klinikose ranka rankon dirba daugiaprofilinė komanda, kuri užtikrina tinkamą diagnostiką, sėkmingą operaciją ir pooperacinį periodą, ypač svarbų reabilitacijos metą. Prie vieno paciento susiburia genetikai, otorinolaringologai, audiologai, surdopedagogai, radiologai".

Vienas svarbiausių ir ilgiausių kochlearinės implantacijos etapų – tai pooperacinė kalbos ir klausos reabilitacija. Kochlearinio implanto naudotojas visą dieną turi nešioti išorinę prietaiso dalį, kurioje esantis mikrofonas sugauna aplinkos garsus, procesorius juos koduoja ir per implantą perduoda vidinei ausiai bei stimuliuoja klausos nervą. Tačiau tai tik informacija, kurią kochlearinio implanto naudotojas gauna. Labai svarbu išmokti ta informacija pasinaudoti. Kochlearinis implantas tampa naudingas tik tada, kai vaikas išmoksta klausytis. Smegenis reikia išmokyti pažinti ir panaudoti garsus, todėl po operacijos, kuo daugiau ir intensyviau su vaiku dirbama, tuo geresni tiek suvokimo, tiek kalbos rezultatai. Vaikas mokomas būti garsų pasaulyje, girdėti, klausyti, mokytis žodžių, plėsti žodyną, teisingai tarti žodžius. Svarbiausias darbas vyksta šeimoje, su tėvais, nes sėkmingai reabilitacijai reikalingas kasdieninis darbas. Be užsiėmimų, kalbos mokymasis vyksta ir bet kurioje kasdieninėje situacijose, veikloje kartu su suaugusiais. Kelias į girdinčiųjų pasaulį ilgas ir sudėtingas. Vaikai, kuriems atliekama kochlearinė implantacija – labai skirtingi. Įvairus yra jų amžius, klausos praradimo laikas, trukmė nuo klausos praradimo iki implantacijos, t.y. šie vaikai turi skirtingą klausymosi patyrimą. Skiriasi vaikams parinkti implantai, reabilitacijos eiga, bendravimo būdas, iki ir po implantacijos taikyti terapijos metodai. Labai svarbu yra vaiko intelekto lygis, klausos praradimo priežastys, kiek laiko ir kaip intensyviai buvo naudotasi klausos aparatais, jo gebėjimas mokytis, šeimos dalyvavimas mokyme. Reguliari, ilgalaikė surdopedagogo pagalba yra būtina visiems kochlearinių implantų naudotojams.

Suaugusiems su postlingvaliniu kurtumu pooperacinė reabilitacija yra paprastesnė (nes jie jau yra girdėję ir pažįsta aplinkos garsus, žino, kaip jie turi skambėti, turi išlavintus kalbos įgūdžius).

 

Atnaujinta 2017-05-04
Straipsnis parodytas: 2328 kartų(kartus)