Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Apie Centrą

Spausdinti

Kas mes esame
VUL Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro istorija prasidėjo dar 1803 m., kai buvo įkurta Vilniaus universiteto medicinos fakulteto Akušerijos ir ginekologijos klinika. Akušerijos ir ginekologijos centre konsultuojamos ir gydomos didelės rizikos nėščiosios, gimdyvės ir naujagimiai. Akušerijos skyriuje taikomi šiuolaikiniai pažangiausi nėščiųjų ir gimdyvių priežiūros, ligų diagnostikos ir gydymo metodai, naujausi vaisiaus būklės tyrimo būdai, atliekamos visos chirurginės intervencijos ir akušerinės operacijos.

Kuo esame ypatingi
Akušerijos ir ginekologijos centro Ginekologijos skyriuje atliekamos sudėtingos išplėstinės (kompleksinės) onkoginekologinės operacijos, kurių metų kartu su gydytojais ginekologais (onkoginekologais) dalyvauja ir kitų sričių gydytojai. Dirbant kartu su kitų specialybių profesionalais tiksliai diagnozuojama piktybinė ginekologinė patologija, jos stadija, ligonėms suteikiama kvalifikuota daugiaprofilinė pagalba. Skyriuje taip pat atliekamos ir minimaliai invazyvios operacijos.

Ką siūlome pacientams

Centre teikiama aukščiausio lygio akušerinė ginekologinė pagalba:
- taikomi šiuolaikiniai pažangūs vaisiaus intrauterinės būklės tyrimo būdai;
- konsultuojamos ir gydomos nėščiosios su didele rizika motinai ir vaisiui;
- teikiama gimdymo ir laikotarpio po gimdymo priežiūros pagalba, esant normaliam gimdymui;
- teikiama gimdymo ir laikotarpio po gimdymo priežiūros pagalba, esant patologiniam gimdymui;
- atliekamos visos akušerinės operacijos;
-  natūralaus gimdymo priežiūra, kai gimdyvei pagalbą savarankiškai teikia tik akušerė (esant normaliai gimdymo eigai);
- atliekama intensyvi gimdyvės ir vaisiaus būklės stebėsena ir gydymas po patologinio gimdymo ar kitų komplikacijų. Gimdymo metu gali būti taikomos šios skausmo malšinimo priemonės: medikamentinės (epidūrinis skausmo malšinimas ir kt.), nemedikamentinės (masažas, gimdymo pozos parinkimas, gimdymas vandenyje ir kt.).

Organizuojamos paskaitos, skirtos nėščiosioms, jų artimiesiems ir moterims po gimdymo. Paskaitų tikslas yra padėti pasiruošti gimdymui, laikotarpiui po gimdymo ir naujagimio priežiūrai.

Sukurta speciali aplinka gimdymo palatoje, priartinta namų sąlygoms.

Centre teikiama pagalba nėščiosioms:
- esant komplikuotai nėštumo eigai (gresiantis nėštumo nutrūkimas, priešlaikinis gimdymas, nėščiųjų vėmimas, preeklampsija ir kt.);
- sergančioms bendrosiomis ligomis (sunkiomis kraujodaros sistemos, inkstų, širdies, kraujagyslių ir kt. ligomis);
- esant vaisiaus būklės sutrikimams.

Aukščiausio lygio stacionarinė pagalba teikiama naujagimiams, kurių būklė yra sunki arba komplikuota, progresuojanti ir naujagimiui reikia atlikti daugiaprofilinį tyrimą, kai ligai ir būklei nustatyti bei gydyti reikia sudėtingų technologijų ir gydymo metodų.

Tik daugiaprofilinė ligoninė gali užtikrinti aukščiausio lygio nėščiųjų, gimdyvių, naujagimių, sergančių moterų ligų diagnostikos ir gydymo būdus. Šios sąlygos yra VUL Santaros klinikose.

Ką siūlome medikų bendruomenei
Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centre Vilniaus perinatologijos centras teikia metodinę pagalbą paslaugas teikiančių įstaigų veiklai, atlieka mokslinius tyrimus, analizuoja statistinius rodiklius, susijusius su nėščiųjų, gimdyvių ir naujagimių sveikatos priežiūra, diegia naujus diagnostikos ir gydymo metodus, dalyvauja rengiant sveikatos priežiūros specialistus vientisųjų ir podiplominių studijų programose. Čia studijuoja gausus būrys užsienio studentų ir gydytojų.

Akušerijos ir ginekologijos centre vyksta vientisosios ir podiplominės studijos: internatūra, rezidentūra, kvalifikaciją nuolat kelia Lietuvos ir užsienio gydytojai.

Akušerijos ir ginekologijos centre gydytojai aktyviai dalyvauja rengiant ligų diagnostikos ir gydymo metodikas visai Lietuvai.

Centro istorija

Vilniuje XVIII a. pab.-XIX a. pr. buvo įkurtos pirmosios Lietuvoje akušerijos ir ginekologijos įstaigos. Prof. N. Renjė (1746-1800) – mokslinės akušerijos pradininkas mūsų šalyje, 1775 m. Vilniuje, prie Šv. Roko ligoninės įsteigė pirmąjį Lietuvoje gimdymo skyrių (10 lovų) ir pirmąją akušerių mokyklą. Po jo mirties, 1803 m. prof. A. Matusevičiaus (1760-1816) iniciatyva Vilniaus universitete buvo įsteigta Akušerijos katedra.

1922 m. prof. T. Burdzinskis (1868–1925) Radvilų gatvėje esančiame pastate (buvusiame Vilniaus universiteto Santariškių klinikų ligoninės Centro filiale) įkūrė Vilniaus universiteto Akušerijos ir ginekologijos kliniką. Šios klinikos įkūrimas pradėjo moterų ir vaikų medicinos priežiūros, studentų rengimo ir mokslo pažangą.

1944–1946 m. ir 1948–1969 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo patyręs ir energingas gydytojas, pedagogas doc. V. Baronas, kuris intensyviai plėtojo Lietuvos gydytojų ginekologų praktinę ir mokslinę veiklą, organizavo studentų akušerijos ir ginekologijos mokslinį būrelį, konferencijas, išugdė gausų žymių Lietuvos moterų gydytojų ir pedagogų būrį: P. Steponėnas, P. Skruibis, A. Venckauskas, A. Gamperis, A. Šaulauskienė, O. Račkauskienė, D. Pareigytė, D. Mažonytė, L. Maleckas, L. Šveistytė ir daugelis kitų. 1958 m. kliniką perkėlus į naujai atidarytą Vilniaus miesto universitetinę ligoninę Antakalnyje, doc. V. Baronas daug nuveikė organizuodamas akušerijos ir ginekologijos skyrių veiklą šioje ligoninėje. Jis subūrė jaunų ir veiklių specialistų komandą, kuri sudarė ginekologijos skyriaus branduolį: skyriaus vedėja gyd. D. Pareigytė, gyd. I. Stoškutė, gyd. Z. Šaltytė, gyd. A. Šaulauskienė, gyd. I. Durgolcienė.  60 vietų ginekologijos skyriuje  buvo gydomos endokrininės ligos, nevaisingumas, mergaičių ginekologinės patologijos, tiriama kiaušidžių funkcija. Iki 1968 m. skyrius žymiai išsiplėtė ir buvo padalintas į du: 60 lovų operacinį ir 50 lovų konservatyviosios ginekologijos skyrius. Naujai atidarytoje ligoninėje Akušerijos skyriui vadovauti ėmė gyd. I. Stoškutė. Pirmieji naujagimiai skyriuje gimė 1959 m. vasario 12 d.  1964 m. gyd.  A. Venckausko ir gyd. I. Stoškutės iniciatyva Akušerijos skyriuje įsteigtas pirmasis intensyvaus nėščiųjų stebėjimo kabinetas. 

1969–1979 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. P. Steponėnas (1915–1981). Jo vadovavimo metu įdiegta daug naujų gydymo ir diagnostikos metodų: termoplacentografija, transabdomininė amniocentezė, biocheminiai vaisiaus vandenų tyrimai, ultragarsinė diagnostika akušerijoje. Doc. P. Steponėnas pirmasis atliko pakeičiamąjį kraujo perpylimą naujagimiui ir pirmasis Lietuvoje persodino nėščiai žmonai vyro odos lopą. Jis yra vienas nėščiųjų rizikos veiksnių klasifikacijos Lietuvoje iniciatorių ir autorių, o kartu su doc. J. Stankumi 1969 m. įvedė programuoto gimdymo taktiką klinikoje. Taip pat doc. P. Steponėnas įdiegė racionalius moters lyties organų operacijų metodus gimdos kaklelio vėžio ir gimdos kaklelio nepakankamumo atvejais, jo iniciatyva įkurtas pirmasis Lietuvoje mergaičių ginekologijos kabinetas (pirmoji vedėja – gyd. G. Gaškienė-Rotomskienė). Lietuvos moterų gydytojų ir pedagogų būryje yra daug doc. P. Steponėno išugdytų mokinių: B. Domža, A. Šaulauskienė, O. Račkauskienė, J. Ališauskas, I. Stoškutė, V. Lapšytė, Z. Šaltytė, B. Narbutienė ir daugelis kitų. Jo vadovavimo metu į katedrą priimti šie nauji dėstytojai – B. Domža, J. Stankus, J. Ališauskas, G. Drąsutienė.

1962 m. Medicinos fakultete ėmė veikti gydytojų tobulinimosi kursai. Akušerijos ir ginekologijos katedroje pirmoji kursantų laida buvo 1963 m.

1979–1990 m. Akušerijos ir ginekologijos klinikai vadovavo prof. A. Venckauskas (1923-2004). Jo vadovavimo metu   katedros ir klinikos kolektyvas daugiausia dėmesio skyrė aktualiausiai to meto akušerijos ginekologijos srities problemai – perinatalinio mirtingumo mažinimui Lietuvoje.  Prof. A. Venckauskas vadinamas vienu iš perinatalinės medicinos pradininkų Lietuvoje. Įdiegtos naujos nėščiųjų ir vaisiaus būklės tyrimų ir gydymo technologijos: vaisiaus fonoelektrokardiografija, kardiotokografija, amnioskopija, ultragarsinė diagnostika (nėščiųjų atrankos principu) ir kt. Akušerijos skyriuje organizuotas nėščiųjų intensyvios priežiūros kabinetas, naujagimių intensyvios priežiūros ir gydymo palatos, aprūpintos modernia medicinos technika. Tuo metu Akušerijos ir ginekologijos klinika buvo geriausia Lietuvoje ultragarsinės diagnostikos technika aprūpinta gydymo įstaiga. Ultragarsinės diagnostikos kabinete (vadintame laboratorija) dirbo jaunų gydytojų akušerių ginekologų grupė: J. Ališauskas, J. Kurmanavičius, P. Sladkevičius, A. Vaitkuvienė, G. Drąsutienė, N. Volkovas, M. Kublickas. Ultragarso laboratorija teikė konsultacijas visų Lietuvos miestų nėščiosioms ir ginekologinėmis ligomis sergančioms moterims. Vidutiniškai kasmet buvo atliekama 10 000 echoskopijų. Prof. A. Venckausko iniciatyva 1983 m. Vilniuje pradėtas visų nėščių moterų echoskopinis tyrimas du kartus nėštumo laikotarpiu. Nuo 1984 m. Vilniaus universitete Gydytojų tobulinimosi fakultete numatyti vieno mėnesio trukmės ultragarsinės diagnostikos kursų ciklai.

1981-1990 m. Akušerijos ir ginekologijos katedroje apgintos 8 disertacijos. Tai buvo pirmieji Lietuvos gydytojai, ultragarsu atlikę šiuos tyrimus: J. Ališauskas – vaisiaus hipotrofiją, J. Kurmanavičius – vaisiaus kvėpavimo judesius, A. Vaitkuvienė – placentos migracijos fenomeno reikšmę, N. Volkovas – krūtų patologiją po gimdymo, P. Sladkevičius – motinos, placentos, vaisiaus sistemos kraujotakos doplerometrinius parametrus, V. Drejerienė – neišnešiotų naujagimių galvos smegenų patologiją. Tau buvo moksliniais tyrimais pagrįstos vaisiaus medicinos pradžia Lietuvoje. Prof. A. Venckauskas daug dėmesio skyrė naujagimių skyriui. Jo vadovavimo metu skyrius visapusiškai išaugo, jame  pradėjo dirbti pradėjo dirbti jauna ir aktyvi gydytojų komanda: N. Drazdienė, V. Drejerienė, K. Razmuvienė, R. Klimienė.

Skyriui 1990–2007 m. vadovavo prof. N. Drazdienė, o nuo  2007 m. iki 2013 m. – med. dr. V. Drejerienė. Prof. N. Drazdienė nuo 2003 m. iki šiol vadovauja Vilniaus universiteto ligoninės Neonatologijos centrui.

1990-1993 m. Akušerijos ir ginekologijos katedrai vadovavo doc. Jonas Ališauskas – ginekologinės echoskopijos pradininkas Lietuvoje. Vadovaujant doc. J. Ališauskui, klinikoje padaryta nemažai reformų: pakeista skyrių struktūra, 1992 m. įkurtas Perinatologijos centras, 1992 m. klinikos pavadinimas pakeistas į Moterų kliniką. Moterų klinikai suteikta aukščiausia kategorija.

Moterų klinikai 1993–1994 m. vadovavo doc. A. Šaulauskienė. 

Nuo 1994 m. Akušerijos ir ginekologijos klinikai (iki 2002 m. Moterų klinikai) iki šiol vadovauja prof. G. Drąsutienė. 2004-2013 m. veikė VUL SK Moters fiziologijos ir patologijos centras (direktorius  - doc. J. Ališauskas), kuris jungė atitinkamus Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialo padalinius (Aušerijos ir naujagimių skyrių, I ginekologijos skyrių, Ginekologų konsultacijų kabinetą) ir  Vilniaus Universiteto ligoninės Santariškių klinikos padalinius (II ginekologijos skyrių, Onkoginekologijos poskyrį, Ginekologų konsultacijų kabinetą). Nuo pat nepriklausomybės atkūrimo iki šių dienų Akušerijos ir ginekologijos klinikoje disertacijas apgynė gausus gydytojų būrys: J. Zakarevičienė, G. Mečėjus, D. Ramašauskaitė, D. Laužikienė, Ž. Kasilovskienė, R. Kurtinaitienė, M. Šilkūnas, D. Bartkevičienė, J. Volochovič, G. Domža, A. Šepetienė, I. Pilypienė. Daugelis iš jų papildė naujų klinikos dėstytojų gretas.

Akušerijos ir ginekologijos katedra per 200 veiklos metų keletą kartų keitė savo lokalizaciją: buvo įsikūrusi Didžiojoje gatvėje, buvusioje Raudonojo kryžiaus ligoninėje (vėliau – Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Centro filialas), Antakalnio klinikose ir galų gale   2013 m. kovo 1 d. persikėlė į Vilniaus universiteto ligoninę Santaros klinikas. Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų Akušerijos ir ginekologijos centro direktorė – prof. G. Drąsutienė. Čia pirmasis naujagimis pasaulį išvydo jau kovo 12 d. Šiuo metu Akušerijos ir ginekologijos centre veikia Akušerijos, Nėštumo patologijos, Naujagimių, Ginekologijos skyriai,  Perinatologijos koordinavimo centras, Ginekologo konsultacijų kabinetas.


Atnaujinta 2017-08-01
Straipsnis parodytas: 24903 kartų(kartus)