Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Papildoma informacija

Spausdinti

Pasiekimai

Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikų Pilvo chirurgijos centre per metus konsultuojama apie 11000 ligonių, gydoma 3300 ligonių, atliekama 5000 operacijų, 600 intervencinių procedūrų, 1200 diagnostinių procedūrų. Visi pacientai prieš operacijas ištiriami kompleksiškai naudojantis šiuolaikiniais vaizdiniais, (endosonoskopija, KT, MBR, gama kamera), laboratoriniais (vėžio žymenys, uždegiminiai žymenys, hormonai, onkogenai) tyrimais, pelviperineologijos, funkcinėse gastrointestininėseirkoloproktologinėse laboratorijose bei aptariami multidisciplininių tarnybų konsiliumuose.

Daugumą ligų stengiamasi gydyti minimaliai invazinėmis – laparoskopinėmis operacijomis: operuojama tulžies pūslės akmenligė, nutukimas, kirkšninės ir pooperacinės išvaržos, gastroezofaginiorefliukso patologija, stemplės susiaurėjimas, kasos ligos, vidurių užkietėjimas, blužnies susirgimai, storosios ir tiesiosios žarnos navikai, antinksčiai, skydliaukė, prieskydinės liaukos. Siekiant geresnio kosmetinio efekto, kai kurios iš šių operacijų (tulžies pūslės akmenligės, skydliaukės, antinksčių, kirmėlinės ataugos) atliekamos laparoskopiškai per vieną pjūvį.

Esant išplitusiems, nepašalinamiems (kasos, tulžies latakų, tiesiosios žarnos, dvylikapirštės žarnos ir stemplės) augliams, siekdami pagerinti paciento gyvenimo kokybę, auglių sukeltus susiaurėjimus, endoskpiškai praplečiame stentais. Sergantiesiems lokaliai išplitusiais onkologiniais susirgimais, atliekamos sudėtingos multivisceralinės onkologinės operacijos, kurių metu šalinami keli auglio negrįžtamai pakenkti organai. Esant reikalui atliekant pilvo kraujagyslių rekonstrukcines operacijas. Išplitus vėžiui pilvo ertmėje, atliekama intraperitoninė hiperterminė chemoterapija: šalinama pilvaplėvė su naviko metastazėmis, naviko peraugti organai. Naviko likučiai naikinami paaukštintos temperatūros chemoterapiniais preparatais.

Pilvo chirurgijos centre yra keletas mokslinio darbo krypčių:

1. Kepenų-kasos-tulžies latakų (hepatobiliopankreatinė) chirurgija. Klinikoje diegiami progresyvūs kepenų ir kasos chirurginio gydymo būdai, atliktos pirmosios laparoskopinės tulžies pūslės ir latakų operacijos. Prof. K. Strupui subūrus transplantologų komandą, atliktos pirmos sėkmingos kepenų bei kasos– inkstų transplantacijos operacijos. Pagal pilvo ertmės organų transplantacijų kiekį ir intensyvumą – tai neabejotinai pirmaujantis transplantacijos centras Baltijos šalyse. Centras įtrauktas į Europos kepenų transplantacijos registrą (ELTR). Šiuo metu atlikta virš 80 kepenų ir 18 kasos ir inksto transplantacijų. Įkurtas pirmas Baltijos šalyse Kepenų echinokokozės registras, kuris įjungtas į Europos echinokokozės registrą. Kepenų chirurgijoje įdiegti nauji metodai – kepenų auginimas (augmentacija), paruošimas daugiaetapėms kepenų operacijoms naudojant transarterinesembolizacijas ir chemoembolizacijas, kepenų piktybinių auglių radiodažnuminės destrukcijos seansai, įdiegta moderni kepenų metastazių gydymo programa. Prof. K. Strupas yra Europos transplantologų asociacijos narys
Nauja ūminio kasos uždegimo gydymo taktika leido sumažinti komplikacijų ir mirštamumo kiekį iki geriausių Europos klinikų rezultatų. Klinikoje diegiami progresyvūs kasos susirgimų vaizdiniai ir laboratoriniai diagnostikos būdai, taip pat plačiai diegiami ir minimaliai invaziniai chirurginio gydymo būdai. Pirmieji Lietuvoje atlikom retroperitoneoskipinesnekrozektomijas. Tobulinami modernūs ir minimaliai invazyvūs tulžies latakų bei kasos ligų diagnostikos ir gydymo būdai.Gautas bioetikos komiteto leidimas pradėti minimaliai invazinę cholangiokarcinomos terapiją - ,,Cholangiokarcinomos gydymas fotosensibilizuota navikų terapija“, išduotas 2014 04 08, Nr. 158200-14-696-248. Naujovės gydant lėtinį pankreatitą, pateiktos S. Jurevičiaus disertacijoje - Lėtinio pankreatito chirurginio gydymo būdų ir gyvenimo kokybės lyginamasis vertinimas 2013 m. Siekiant sumažinti pooperacinių komplikacijų dažnį po kasos operacijų, doktorantas J. Tumas atlieka mokslinį darbą pagal 2016 01 12 išduotą bioetikos leidimą Nr. 158200-16-810-341 "Kasos ir periampulinio vėžio, imunomoduliacijos ir operacinio gydymo įtaka ligonio medžiagų apykaitai ir gydymo rezultatams." Siekiant pagerinti ankstyvąją kasos vėžio diagnostiką 2016 m pradėtas LMT sveiko senėjimo projektas - ,,Naujo multifunkcinionanobiosensoriaus sukūrimas ankstyvajai kasos vėžio diagnostikai“.

Prof. K. Strupas ir prof. A. Šileikis yra COST veiklos Nr. - BM1204 – integruota Europos kasos vėžio praktinė programa, apimanti supratimą apie šią retą ligą nuo bazinių mokslinių tyrimų iki jos klinikinės bei visuomeninės sveikatos praktikos – pareiškėjai, atstovaujantys Lietuvą (2012-2017).

2. Koloproktologinė chirurgija. Nuo 2003 metų iš esmės naujai sprendžiami storosios žarnos chirurgijos klausimai. Ji tapo minimaliai invazyvi. 70% storosios žarnos operacijų atliekama laparoskopiniu būdu – tai ligonio komfortabilumo ir greito darbingumo atstatymo garantas. Šioje srityje respublikoje bei Baltijos šalyse pasiekimai yra pirmaujantys. Įdiegta ir Vidurio bei Centro Europos šalių tarpe sukaupta didžiausia transanalinių endoskopinių mikrochirurginių operacijų patirtis gydant tiesiosios žarnos polipus ir vėžius. Centras koordinuoja storosios žarnos vėžio prevencijos programą Lietuvoje. Kartu su gastroenterologais pradėjo naują kryptį – storosios žarnos auglių šalinimas kolonoskopu, kontroliuojant laparoskopu. Pradėta ir plačiai propaguojama vieno etapo chirurgija gydant komplikuotą storosios žarnos vėžį su nepraeinamumu, išvengiant dirbtinės išangės.
Įkurta nauja mokslinė-praktinė grupė – Perineologijos ir funkcinės koloproktologijjos. Tai multidisciplininė komanda, kurios tikslas vidurių užkietėjimo, sutrikusio tuštinimosi, išmatų nelaikymo, šlapinimosi ir lytinės veiklos sutrikimų chirurginė korekcija. Įdiegti nauji tuštinimosi ir šlapinimosi sutrikimų tyrimo būdai – dinaminė defekografija, uretrocirografija, transrektalinis ultragarsinis tyrimas, sfinkteromanometrija, pasažinis storojo žarnyno tyrimas rentgenokontrastiniais žymenimis.Klinikos koloproktologai dalyvauja Lietuvos mokslo tarybos remiame projekte : „Nauji žymenys storosios žarnos vėžio individualizuotai terapijai: proteomika, mikroRNRomika, klinika“.

3. Minimaliai invazyvi pilvo organų chirurgija. Klinikos darbuotojai yra šios jaunos, technologiškai imlios ir greitai progresuojančios pilvo chirurgijos srities pradininkai Lietuvoje. Įdiegtos ir tobulinamos endoskopinės, laparoskopinės pilvo ertmės organų operacijos, intervencinė sonoskopija. Klinikos darbuotojai vadovauja LietuvosMinimaliai invazyvios chirurgijos draugijai.MIC valdybos nariai. Atskirai reikia paminėti nutukimo laparoskopinio chirurginio gydymo sukauptą didelę patirtį Lietuvoje.
4. Endokrininė chirurgija. Tobulinami skydliaukės ir prieskydinių liaukų ligų diagnostikos ir chirurgijos standartai. Tobulinami skydliaukės vėžio diagnostikos būdai , tiriamos skydliaukės ląstelių molekulinės mutacijos. Ruošiamos dvi disertacijos skydliaukės vėžio diagnostikos ir prognozavimo optimizacijos tema bei balso klosčių judrumo vertinimo įvairiomis neurostimuliacijos metodikomis tema
Diegiamiskydliaukės, prieskydinių liaukų ir antinksčių minimaliai invazinės chirurgijos būdai.Antinksčių operacijos atliekamos tik minimaliai invaziniais būdais. Per pjūvį antinksčių navikai šalinami tik išskirtiniais atvejais. Atliekamos endoskopines retroperitonines(per tris įdūrimo vietas), endoskopinės retroperitoninės per vieną pjūvį, panaudojant instrumentą su trimis darbinėmis angomis bei laparoskopinės adrenalektomijos. Šiuo metu atliekamos visos modernios šiuolaikinės endokrininės chirurgijos operacijos, kurios kitose Lietuvos ligoninėse bei Baltijos šalyse dar neatliekamos.
5. Skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opų chirurginis gydymas. Tradiciškai stipri centro kryptis, tęsianti prof.Pr.Norkūno ir prof.A.Bubnio atliktų fundamentalių tyrimų kryptį gastroduodeninėje chirurgijoje. Pilvo chirurgijos centras yra Rytų Lietuvos regiono pagrindinė bazė, operuojant komplikuotas stemplės ir skrandžio chirurgines ligas – stemplės achalazijas, divertikulus, GERL, komplikuotas opas. Įdiegti kartu su gastroenterologais nauji endoskopiniai kraujuojančių opų gydymo būdai, nedidelių skrandžio navikų šalinimas endoskopu, išpjaunant tik gleivinę.

Mokslinė veikla

Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos svarbiausių mokslinių publikacijų 2012–2016 m. sąrašas
1. Straipsniai leidiniuose, įrašytuose į Mokslinės informacijos instituto (ISI) sąrašą:
Virgilijus Beiša, Edvinas Kildušis, Kęstutis Strupas. Single access retroperitoneoscopic adrenalectomy: initial experience // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2012, vol. 7 (1), ISSN: 1895-4588, p. 45-49.
2. Beiša Virgilijus, Beiša Augustas, Ūselis Simonas, Strupas Kęstutis. Parathyromatosis after parathyroidectomy because of primary hyperparathyroidism: A case report //Central European journal of Medicine 2012, 7 (3), ISSN: 1895-1058, p. 371-375.
3. Virgilijus Beiša, Audrius Šileikis, Vitalijus Eismontas, Kęstutis Strupas. Video-assisted loboisthmectomy by the subclavicular approach. A case report // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2012, vol. 7 (3), ISSN: 1895-4588, p. 206-209.
4. Valdemaras Jotautas, Dileta Rutkauskaitė, Kęstutis Strupas. Transanal endoscopic microsurgery—a new method in the treatment of complicated large gastric heterotopy in the rectum // International Journal of Colorectal Disease 2012, vol. 27 (11), ISSN: 0179-1958, p 1539-1540.
5. Andrius Karpavičius, Žilvinas Dambrauskas, Audrius Šileikis, Dalius Vitkus, Kęstutis Strupas. Value of adipokines in predicting the severity of acute pancreatitis: Comprehensive review // World Journal of Gastroenterol 2012, 18(45), ISSN 1007-9327, p. 6620-6627.
6. Virgilijus Beiša, Marius Kryžauskas, Gintaras Simutis, Audrius Šileikis, Kęstutis Strupas. Surgical treatment options for aldosteronomas // Videosurgery and Other Miniinvasive Techniques 2012, 7 (4), p. 260-267.
7. Juozas Stanaitis, Rolandas Vaicekauskas, Vytautas Lipnickas, Jonas Valantinas, Kestutis Strupas. Significance of Interdisciplinary Cooperation in the Treatment of Upper Gastrointestinal Mucosal and Submucosal Lesions: A Single Centre Experience // Viszeralmedizin 2012, Vol. 28, No. 6, p. 425-430.
8. Šileikis Audrius, Beiša Virgilijus, Beiša Augustinas, Samuilis Artūras, Šerpytis Mindaugas, Strupas Kęstutis. Minimally invasive retroperitoneal necrosectomy in management of acute necrotizing pancreatitis // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2013, Vol. 8(1), ISSN 1895-4588, 29-35 p.
9. Žydrunė Visockienė, Gintautas Brimas, Tomas Abalikšta, Laura Šiaulienė, Valentina Liakina, Kęstutis Strupas. Metabolic changes one year after laparoscopic adjustable gastric banding operation in morbidly obese subjects // Videosurgery and Other Miniinvasive Techniques 2013, Vol. 8 (1), ISSN 1895-4588, p. 13-21.
10. Urbanavičius Vaidotas, Abalikšta Tomas, Brimas Gintautas, Abraitienė Agnė, Gogelienė Laima, Strupas Kęstutis. Comparison of changes in blood glucose, insulin resistance Indices, and Adipokine Levels in Diabetic and Nondiabetic Subjects With Morbid Obesity After Laparoscopic Adjustable Gastric Banding // Medicina 2013, t. 49, nr. 1. ISSN 1010-660X p. 9-14.
11. Poškus Eligijus, Mikalauskas Saulius, Jotautas Valdemaras, Žeromskas Paulius, Poškus Tomas, Strupas Kęstutis, Samalavičius Narimantas Evaldas, Lasinskas Marius, Sklepavičius Andrius, Tamelis Algimantas, Saladžinskas Žilvinas, Pavalkis Dainius, Jakaitienė Audronė, Smailytė Giedrė. The Pattern of Colorectal Cancer Surgery in Lithuania in 2005: Do Results Meet Expectations? // Medicina. 2013, t. 49, nr. 3. ISSN 1010-660X p. 124-131.
12. Šileikis A., Kazanavičius D., Skrebūnas A., Ostapenko A., Strupas K. Prediction for a planned relaparotomy in secondary peritonitis // Central European journal of Medicine 2013, 8(4), ISSN: 1895-1058, p. 410-414.
13. Audrius Šileikis, Augustas Beiša, Elena Zdanytė, Saulius Jurevičius, Kęstutis Strupas. Minimally invasive management of pancreatic pseudocysts // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2013, Vol. 8(3), ISSN 1895-4588, p. 211-215.
14. Čekauskas Albertas, Bruns Helge, Manikas Martynas, Herr Ingrid, Gross Mary-Luise, Zorn Markus, Jankevičius Feliksas, Strupas Kęstutis, Schemmer Peter. Sulforaphane decreases kidney injury after transplantation in rats: role of mitochondrial damage // Annals of Transplantation 2013, 18, ISSN 1425-9524, p. 488-496.
15. Eligijus Poškus, Pevel Petrik, Eglė Petrik, Vytautas Lipnickas, Juozas Stanaitis, Kęstutis Strupas. Surgical management of gastrointestinal stromal tumors: a single center experience // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2014, 9(1), ISSN 1895-4588 p. 71–82.
16. Virgilijus Beiša, Michail Klimovskij, Gintaras Simutis, Audrius Šileikis, Kęstutis Strupas. Two-stage bilateral laparoscopic adrenalectomy for large pheochromocytomas // Videosurgery and other miniinvasive techniques 2014; 9 (1), ISSN 1895-4588, p. 110–114.
17. Bruns Helge, Petrulionis Marius, Schultze Daniel, Al Saeedi Mohammed, Lin Sahibo, Yamanaka Kenya, Ambrazevičius Marius, Strupas Kęstutis, Schemmer Peter. Glycine inhibits angiogenic signaling in human hepatocellular carcinoma cells // AMINO ACIDS 2014, 46 (4), ISSN 0939-4451, p. 969-976.
18. Audrius Šileikis, Edvinas Kildušis, Ramūnas Janavičius, Kęstutis Strupas. Multiple endocrine neoplasia type 1: a case report and review of the literature // Central European journal of Medicine 2014, 9(3), ISSN: 1895-1058, p. 424-430.
19. Saulius Mikalauskas, Rokas Račkauskas, Paulius Žeromskas, Kęstutis Strupas. Giant Bauhin valve adenoma and laparoscopically assisted colonoscopic polypectomy // Videosurgery and Other Miniinvasive Techniques, 2014; 9 (3): 484–485.
20. Poškus Eligijus, Strupas Kęstutis, Gushchin Vadim, Sugarbaker Paul H. Cytoreductive Surgery and HIPEC in the Baltic States: An International Scientific Workshop with Live Surgery, Viszeralmedizin Vol. 30, No. 5, 2014, ISSN 1662-6664, p. 353-359.
21. Gintaras Simutis, Givi Lengvenis, Virgilijus Beiša, Kęstutis Strupas. Endoscopic Retroperitoneal Adrenalectomy for Adrenal Metastazes // Hindawi Publishing Corporation, International Journal of Endocrinology. Volume 2014, Article ID 806194, 7 pages, http://dx.doi.org/10.1155/2014/806194
22. Virgilijus Beiša, Darius Kazanavičius, Arminas Skrebunas, Gintaras Simutis, Justinas Ivaška, Kęstutis Strupas. Clinical Study. Prospective Analysis of Risk for Hypothyroidism after Hemithyroidectomy // International Journal of Endocrinology Volume 2015 (2015), Article ID 313971, 5 pages http://dx.doi.org/10.1155/2015/313971
23. P. Lizdenis, J. Birutis, I. Čelkienė, N.E. Samalavičius, J. Kuliavas, V. Slunskis, T. Poškus, V. Jotautas, E. Poškus, K. Strupas, Ž. Saladžinskas, A. Tamelis. Short-term results of quality of life for curatively treated colorectal cancer patients in Lithuania. Medicina 2015, Volume 51, Issue 1, Pages 32–37.
24. Virgilijus Beiša, Mindaugas Kvietkauskas, Augustas Beiša, Kęstutis Strupas. Laparoscopic approach in the treatment of large epiphrenic esophageal diverticulum // Videosurgery Miniinv 2015; 10 (4), 584–588.
25. Marcinkute, A., Šarkunas, M., Moks, E., Saarma, U., Jokelainen, P., Bagrade, G., Laivacuma, S., Strupas, K., Sokolovas, V., Deplazes, P. Echinococcus infections in the Baltic region // Veterinary Parasitology. Volume 213, Issue 3-4, 30 October 2015, Pages 121-131.
26. E. Poškus, I. Karnusevičius, G. Andreikaitė, S. Mikalauskas, T. Poškus, K. Strupas. C-reactive protein is a predictor of complications after elective laparoscopic colorectal surgery: five-year experience // Videosurgery Miniinv 2015; 10 (3): 418–422.
27. A. Dulskas, E. Poškus, S. Jurevičius, K. Strupas. Giant gluteal lipoma presenting as a sciatic hernia // Hernia The World Journal of Hernia and Abdominal Wall Surgery 2015, Volume 19, issue 5, ISSN 1265-4906, p. 857-860.
28. Audrius Šileikis, Augustas Beiša, Mindaugas Kvietkauskas, Juozas Stanaitis, Aušra Aleknaitė, Kęstutis Strupas. Minimally Invasive Approach in the Management of Pancreatic Pseudocysts // Journal of the Pancreas, 2016, 17(2), ISNN 1590-8577, p. 222-225.
29. A. Beiša, V. Beiša, M. Stoškus, E. Ostanevičiūtė, L. Griškevičius, K. Strupas. The value of the repeated examination of BRAF V600E mutation status in diagnostics of papillary thyroid cancer. // Endokrynologia Polska ISSN: 0423-104X 2016;67(1):35-40.
30. A. Karpavičius, Ž. Dambrauskas, A. Gradauskas, A. Samuilis, K. Žvinienė, J. Kupčinskas, G. Brimas, A. Mečkovski, A. Šileikis, K. Strupas. The Clinical value of adipokines in predicting the severity and outcome of acute pancreatitis /. BMC gastroenterology [electronic resource]. London : BioMed Central ISSN: 1471-230X 2016, vol. 16, no. 1. p. 1-8.
31. A. Šileikis, M. Petrulionis, B. Kurlinkus, M. Ger, A. Kaupinis, J. Cicėnas, M. Valius, K. Strupas. Current Role of Proteomics in Pancreatic Cancer Biomarkers Research // Current Proteomics, 2016 13(1), ISSN 1570-1646, 68-75.
32. K. Macevičiūtė, E. Laugžemys, A. Kolosov, V. Jotautas, I. Rakita, S. Mikalauskas, D. Kazanavičius, R. Račkauskas, K. Strupas, T. Poškus, V. Beiša. Mortality of emergency abdominal surgery in high-, middle- and low-income countries // British Journal of Surgery, 2016 Volume 103, Issue 8, ISSN: 0007-1323, pages 971–988.
33. M. Kryžauskas, D. Danys, T. Poškus, S. Mikalauskas, E. Poškus, V. Jotautas, V. Beiša, K. Strupas. Is acute appendicitis still misdiagnosed? // Open Medicine. De Gruyter, 2016 Volume 11, Issue 1, ISSN 2391-5463, p. 231–236.
34. Helge Bruns, Darius Kazanavicius, Daniel Schultze, Mohammed Al Saeedi, Kenia Yamanaka, Kestutis Strupas, Peter Schemmer. Glycine inhibits angiogenesis in colorectal cancer: role of endothelial cells // Amino Acids 2016, Volume 48, Issue 11, ISSN: 0939-4451, pp 2549–2558.
35. E. Poškus, G. Platkevičius, V. Simanskaitė, E. Rimkevičiūtė, M. Petrulionis, K. Strupas. Multiple gastrointestinal metastases of Merkel cell carcinoma // Medicina, 2016.

Monografijos:
1. Strupas K. Peritonitas. Monografija. Vilniaus universiteto leidykla. – 2004. p. 88.
2. A. Šileikis. Mokslinė monografija "Ūminis pankreatitas", 2008
3. K. Strupas. Monografija „Kepenų transplantacija", 2012
Vadovėliai:
1. Strupas K. (bendraautorius) Akušerija ir ginekologija šeimos gydytojo praktikoje. Mokomoji knyga. Vilnius: UAB ,,Vaistų žinios" 2005. p. 447-469.
2.V.Beiša.Metodinė mokomoji knyga ,,Skydliaukės chirurgija“, 2006.
3. Strupas K., Simutis G., Kontrimavičiūtė E., Uvarovas V. Klinikinės chirurgijos diagnostikos ir gydymo vertinimo sistemos. Kaunas, UAB „Vitae Litera", 2008, ISBN 978-9955-920-53-3 p. 208.
4. Kęstutis Strupas (bendraautorius) vadovėlis "Akušerija ginekologija šeimos gydytojo praktikoje" 2010, Vilnius : Vaistų žinios, 2010. 794 p.
5. V. Beiša. Metodinė mokomoji knyga „Pirminio hiperparatiroidizmo diagnostika ir chirurginis gydymas" 2008.
6. E. Poškus ir P. Žeromskas. Mokomoji priemonė „Chirurginės koloproktologijos konspektai", 2010.
7. Pancreatitis - Treatment and Complications (book). Emphysematous Pancreatitis (chapter).Audrius Šileikis.InTech 2012: 203-212. ISBN 978-953-51-0109-3.
Mokslo tiriamųjų darbų sąrašas:
1. Minimaliai invazinėschirurgijos būdų taikymo pilvo chirurgijoje efektyvumo tyrimas. Vadovas prof.habil.dr. K.Strupas, profesorius. 2013.01.01-2017.12.31.
2. Pilvo ertmės organų rekonstrukcinės chirurgijos ir transplantacijų metodikos tyrimai. Vadovas prof.habil.dr. K.Strupas, profesorius. 2013.01.01-2017.12.31.
Mokslinai projektai:
Tarptautinė programa. ES Leonardo DaVinci mobilumo projektas // kepenų transplantacijos įgūdžių tobulinimas, vykdytas 2006-01-09 / 2006-06-05.
LMT: Nacionalinė mokslo programa Lėtinės neinfekcinės ligos, projektas: Storosios ir tiesiosios žarnos vėžys: mirštamumo, neįgalumo, gyvenimo kokybės tyrimas Lietuvoje (STZVL), 2011-2013, projekto vadovas prof. K. Strupas.
2016 m pradėtas LMT sveiko senėjimo projektas - ,,Naujo multifunkcinionanobiosensoriaus sukūrimas ankstyvajai kasos vėžio diagnostikai“.
COST – programa „Integruota Europos kasos vėžio praktinė programa, apimanti supratimą apie šią retą ligą nuo bazinių mokslinių tyrimų iki jos klinikinės bei visuomeninės sveikatos praktikos"
Klinikiniai tyrimai baigti 13, vykdomi 2.


Pedagoginė veikla

Vilniaus Universiteto ligoninės Santaros klinikose Chirurgijos klinika įkurta 1983 metais, vadovaujant prof. A.Svikliui. Nuo 1990 metų klinikai vadovavo prof. A.Bubnys ir 1991metais ji buvo pavadinta Pilvo chirurgijos klinika. Nuo 2002 metų pervadintam pilvo chirurgijos centrui vadovauja prof. K.Strupas, kuris yra ir sudėtinės Vilniaus Universiteto Medicinos fakulteto Gastroenterologijos, nefrourologijos ir chirurgijos klinikos vadovas. 2013 metais prof. K. Strupui tapus Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikų (buv. Santariškių klinikų) generaliniu direktoriumi, Pilvo chirurgijos centrui vadovauja prof. V. Beiša.

Pilvo chirurgijos centro pedagoginė veikla – tai VU Medicinos fakulteto medicinos studentų, rezidentų mokymas ir gydytojų kvalifikacijos tobulinimas pilvo chirurgijos, bendros chirurgijos, virškinimo trakto endoskopijos ir pilvo organų sonoskopijos srityse. Centre per metus studijuoja vidutiniškai 250 studentų, 50 chirurgijos specialybės rezidentų, iki 80 gydytojų kursantų. Visi centre dirbantys gydytojai dalyvauja pedagoginiame procese. Nuodugniai studijuodami siaurą sritį, jie gali pateikti studentams ir gydytojams - kursantams naujausių chirurgijos pasiekimų medžiagą, praktiškai pademonstruoti naujausias operacijų metodikas.

Pilvo chirurgijos centre skaitomos paskaitos, vedamos pratybos ir seminarai VU Medicinos fakulteto 4 kurso medicinos studijų programos studentams studijuojant „Abdominalinės chirurgijos" dalyką. VU Medicinos fakulteto 6 kurso medicinos studijų programos studentų praktinio pasirengimo (integruotos internatūros) programoje vedami praktiniai užsiėmimai „Chirurginės simuliacijos" cikle naudojant įvairius operacijų simuliatorius.

VU Medicinos fakulteto studentams skaitomos laisvųjų dalykų (endokrininės chirurgijos, transplantologijos ir vidurių užkietėjimų chirurgijos) paskaitos.

Pilvo chirurgijos centre ruošiami gydytojai rezidentai – būsimi pilvo chirurgai ir kitų chirurginių specialybių rezidentai, kurių programose numatytas „Abdominalinės chirurgijos" ciklas. Gerinant chirurgijos rezidentų rengimą Pilvo chirurgijos centre 2006 – 2010 m. sėkmingai buvo įvykdyti du ES struktūrinių fondų finansuoti projektai „Chirurgijos rezidentūros studijų modernizavimas" ir „Šiuolaikinio telechirurgijos centro (Lietuvos chirurgijos rezidentūros bazės) Vilniaus universitete įkūrimas". Centro operacinėse ir auditorijose įdiegta telemedicininė įranga užtikrina efektyvesnį studijų procesą, nes jos pagalba rezidentai per atstumą skirtingose mokymo bazėse tuo pačiu metu gali stebėti operacinėse realiu laiku vykstančias operacijas, rengti seminarus, aptarimus, analizuoti ir peržiūrėti operacijų įrašus. Modernios chirurginės simuliacinės įrangos pagalba rezidentai gali savarankiškai įgyti bazinių įgūdžių, reikalingų operacijoms atlikti, tuo pačiu nesukeliant rizikos paciento sveikatai ir gyvybei. Telemedicininė įranga mokymo tikslams naudojama ir bendradarbiaujant su užsienio klinikomis, realiu laiku stebint ten vykstančias operacijas ir rengiant tarptautinius seminarus bei pasitarimus. Yra paruošta virtualios operacinės mokymo laboratorija-auditorija.

Centre periodiškai vykdomi gydytojų kvalifikacijos tobulinimo kursai: diagnostinė ir intervencinė sonoskopija pilvo chirurgijoje; išvaržų chirurgija; kasos chirurgija; kepenų ligos; laparoskopinė tulžies pūslės ir latakų chirurgija; minimaliai invazinė pilvo chirurgija; nutukimo chirurginis gydymas; parenchiminių organų minimaliai invazinė chirurgija; proktologija (išangės, tiesiosios žarnos ir išeinamosios angos chirurginės ligos): etiologija, patogenezė, diagnostika, gydymas; skydliaukės chirurgija; vidurių užkietėjimo chirurgija: etiologija, patogenezė, gydymas.

 Galerija

Atnaujinta 2017-05-24
Straipsnis parodytas: 11485 kartų(kartus)
 

Siekdami pagerinti Jūsų naršymo patirtį lankantis Santa.lt svetainėje, naudojame slapukus (angl. cookies) – tai nedidelės informacijos rinkmenos, kurias jūsų naudojamo įrenginio naršyklė priima iš svetainės kurioje lankotės. Surinkta informacija iš slapukų mums padeda efektyviau nustatyti naršymo įpročius, veiksmus bei nustatymus (pvz., kalbą, šrifto dydį ir kitas rodymo parinktis), o jums nereikia jų kaskart pasirinkti lankantis svetainėje ar naršant įvairiuose jos puslapiuose. Kad interneto svetainė veiktų, nebūtina leisti naudoti šiuos slapukus, bet sutikus su slapukų politika, naršyti jums bus paprasčiau. Išsamesnė informacija suteikiama AllAboutCookies.org. Galite ištrinti visus jau esančius jūsų kompiuteryje slapukus, o dauguma naršyklių nustatytos taip, kad slapukai nebūtų įrašomi jūsų įrenginyje. Su slapukais susijusi informacija nenaudojama jūsų tapatybei nustatyti ar kitais nei pirmiau aprašytais tikslais. Daugiau apie slapukus ir kaip jų atsisakyti - privatumo politikoje.

EU Cookie Directive plugin by www.channeldigital.co.uk