Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Ar konservatyvaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo kūrėjai prisiims atsakomybę už ateities kartas?

Spausdinti

Rugsėjo 6 d. Vilniuje lankėsi Europos žmogaus reprodukcijos ir embriologijos draugijos (toliau – ESHRE) atstovai – paskutinysis prezidentas, Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen ir prieš tai buvęs tos pačios draugijos prezidentas, Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos bei genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli. ESHRE vienija reprodukcinės medicinos specialistus visame pasaulyje. Šioje didžiausioje pasaulio draugijoje yra 6 605 nariai iš 115-os pasaulio šalių. 

ESHRE yra labai susirūpinusi, kad tokia išsivysčiusi šalis kaip Lietuva yra priėmusi įstatymą, kurio nuostatos yra nerimą keliančios ir žalingos pacientams. Lietuva - bene vienintelė šalis pasaulyje, kuri bus priėmusi tokias nuostatas.

Viso pasaulio medikai akcentuoja, kad moters ir vyro nevaisingumas yra liga, įtraukta į Tarptautinį ligų klasifikatorių, o jos gydymas – medikų rūpestis kaip ir bet kurios kitos kūno ar sielos ligos. Medicina sparčiai vystosi visame pasaulyje, Lietuvos medikai žengia koja kojon su kolegomis iš kitų šalių, o kai kuriose srityse netgi pirmauja. Jie geba išgelbėti vis daugiau žmonių gyvybių bei užtikrinti visavertį, kokybišką gyvenimą.

„Kelią, kuriuo dabar eina Lietuva, mynė ir Italija. Joje konservatyvus pagalbinio apvaisinimo įstatymas priimtas 2004 metais, kuris dėl žalos motinai, naujagimiui, visuomenei Italijos konstitucinio teismo po dešimtmečio buvo panaikintas. Todėl galiu drąsiai galiu pasakyti, jog Lietuvoje priimtas ir Prezidentės vetuotas įstatymas sukeltų daugybę problemų. Pavyzdžiui, padaugėtų sveikatos sutrikimų moterims, kurioms taikomas pagalbinis apvaisinimas; padaugėtų daugiavaisių nėštumų, naujagimių sveikatos sutrikimų ir mirčių skaičius; augtų gydymui reikalingos išlaidos. Neabejoju, jog ateityje įstatymą privalėsite keisti, tik labai liūdna, jog tam, kad būtų pasiekti aukšti gydymo efektyvumo rezultatai, jums prireiks dešimtmečių“, – apie LR Seimo priimtą Pagalbinio apvaisinimo įstatymą kalba Italijos reprodukcinės medicinos tyrimų asociacijos (S.I.S.M.e.R.) bei Pažangios reprodukcijos ir genetikos institutų tarptautinio tinklo (IIARG) mokslinis direktorius dr. Luca Gianaroli.

„Priimtas pagalbinio apvaisinimo įstatymas nesuderinamas su motinų ir vaikų, gimsiančių taikant šį įstatymą, interesais, gydytojų galimybe ir pareiga suteikti kokybišką gydymą bei efektyviu valstybės lėšų panaudojimu nevaisingumo gydymo išlaidoms kompensuoti. Dar daugiau, šis įstatymas yra antikonstitucinis, pažeidžia pacientų ir žmogaus teises, diskriminuoja skirtingas pajamas gaunančias poras užkirsdamas kelią gauti pažangias nevaisingumo gydymo paslaugas bei didina socialinę atskirtį Lietuvoje“, – kolegai antrino doc. E. Drejerienė.

Konservatyvusis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas iš esmės paneigia medicinos ir technologijų pažangą taip pasmerkdamas nevaisingas poras dar didesniam skausmui ir kančiai. Įstatymu uždraudžiami pažangūs ir mokslu pagrįsti nevaisingumo gydymo metodai – lytinių ląstelių ne iš sutuoktinio ar registruoto partnerio. Tai vienintelė galimybė onkologiniams pacientams, kuriems gydymas chemoterapija ir radioterapija pažeidė reprodukcinę sistemą, susilaukti vaikų. Lietuvoje kasmet diagnozuojama apie 500 naujų vėžio atvejų vaisingo amžiaus žmonėms.

„Jūsų šalyje priimtas įstatymas nurodo, jog vienu metu gali būti sukuriama tiek embrionų, kiek jų bus perkelta į moters organizmą – t. y. ne daugiau 3 embrionų vienu metu. Toks pasirinkimas kelia įvairių pavojų. Visų pirma, rizikuojama moters ir naujagimio sveikata, nes neabejotinai didės daugiavaisio nėštumo atvejų, augs priešlaikinio gimdymo rizika, apsigimimų rizika, medikai negalės laikytis pasaulyje galiojančio auksinio gydymo standarto, kuomet į moters organizmą perkeliamas vienas embrionas. Ką jau kalbėti apie tai, jog toks draudimas diskriminuoja šeimas – procedūra tampa daug brangesnė, už ją išgalės susimokėti tik pasiturintieji ir taip skatinsite sveikatos turizmas“, – savo pastebėjimus dėsto Helsinkio universiteto centrinės ligoninės Akušerijos ir ginekologijos centro vadovas prof. Juha Tapanainen.

VUL Santariškių klinikų Vaikų ligoninės Neonatologijos centro vadovas med. dr. Arūno Liubšys siūlo įsivaizduoti, kas nutinka, kai moters nėštumas daugiavaisis. Tais atvejais, kai moteris laukiasi vieno vaiko, kūdikis gimsta 3-4 kilogramų svorio. Besilaukiant dvynių, kūdikių svoris siekia – 2–2,5 kilogramų, o nešiojant 3 vaisius – vieno svoris būtų vos 1-1,5 kg ir tai labai susiję su tuo, jog kūdikiai gimsta smarkiai prastenės sveikatos – būna ne visai subrendusios kepenys, smegenys bei kiti gyvybiškai svarbūs organai.

„Liūdna, kad žmonės, neturintys medicininio išsilavinimo, priima strategiškai svarbius medicininius sprendimus. Medicinos mokslas rekomenduoja neriboti sukuriamų embrionų skaičiaus ir apvaisinti visas procedūros metu gautas kiaušialąstes. Juk pagalbinio apvaisinimo sėkmė priklauso nuo galimybės atrinkti geriausius embrionus ir tik tokius perkelti moteriai. Neturi būti reikalavimo perkelti į gimdą visus sukurtus embrionus, nes tai  sumažina daugiavaisio  nėštumo riziką, kuris, beje, kelia rimtus pavojus sveikatai. Tokio nėštumo metu nėščiosioms gresia savaiminis persileidimas, priešlaikinis gimdymas, hipertenzija, nėščiųjų diabetas, vaisiaus augimo sulėtėjimas, apsigimimai, vaisiaus žūtis, sunki depresija po gimdymo, –  aiškina LSMU Akušerijos ir ginekologijos klinikos doc. Eglė Drejerienė. – Šiuo metu Lietuva pagal daugiavaisio nėštumo dažnį po pagalbinio apvaisinimo būdų panaudojimo yra viena pirmaujančių Europoje, t. y. maždaug trečdalis (30 proc.) nėščiųjų nešioja dvynukus ar trynukus. Daugiavaisio nėštumo dažnį galima sumažinti, ribojant perkeliamų embrionų skaičių. Pavyzdžiui, Švedijoje ir Suomijoje, kur nevaisingumo gydymo rezultatai ypač geri, net 80 procentų atvejų moteriai po pagalbinio apvaisinimo perkeliamas tik atrinktas iš kelių vienas embrionas. Tai drastiškai sumažino daugiavaisių nėštumų dažnį iki 1(!) procento. Šiuo metu būtent  daugiavaisis nėštumas laikomas pagrindine pagalbinio apvaisinimo komplikacija. Tuo tarpu priimtas įstatymo variantas neišvengiamai didins daugiavaisio nėštumo dažnį ir sunkaus neišnešiotumo sukeltas sveikatos problemas“.

 „Šis įstatymas neleidžia atlikti ir preimplantacinės diagnostikos. Šių tyrimų pagalba galima perspėti sunkių genetinių ligų perdavimą naujagimiui. Dėl konservatyviojo įstatymo didės apsigimimų rizika“,  ­– apgailestauja VU Medicinos fakulteto dekanas, VUL Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro vadovas prof. Algirdas Utkus.

-       Embrionų šaldymas, preimplantacinė genetinė diagnostika bei lytinių ląstelių donorystė yra įteisinta visose Europos Sąjungos (ES) valstybėse.

-       Vienintelė Malta yra priėmusi konservatyvų pagalbinio apvaisinimo įstatymą. Maltoje pagalbinio apvaisinimo rezultatai yra bent du kartus blogesni nei pažangiose Europos Sąjungos valstybėse.

-       Pažangiose šiaurės ES valstybėse (Danijoje, Suomijoje, Švedijoje, o taip pat Estijoje) po pagalbinio apvaisinimo gimsta 4-5% vaikų.

Atnaujinta 2016-09-08
Straipsnis parodytas: 1447 kartų(kartus)