Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

Papildoma informacija

Spausdinti

Pasiekimai

Plastinės ir rekonstrukcijos skyrius

1982 metų balandžio 1 dieną tuometinės LTSR SAM ministro įsakymu įkurtas Rekonstrukcinės mikrochirurgijos skyrius (dabar – Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos) buvo pirmasis tokio pobūdžio skyrius ne tik Respublikoje, bet ir Pabaltyje. Tai buvo svarbus įvykis Lietuvos medicinoje, pasiektas gydytojų entuziastų iniciatyva, juolab įkurti tokį skyrių Pabaltyje tuometinės TSRS sveikatos apsaugos funkcionieriai neplanavo. Be abejonės daug nusipelnė prof. K. Vitkus, kuris padėjo pamatus ir išplėtojo replantologiją ir audinių kompleksų transplantologiją. Nemažai aukšto profesinio meistriškumo reikalaujančių rekonstrukcinių operacijų pirmą kartą atliktos buvusios Sovietų Sąjungos mastu, pvz., 1985 m. doc. M. Minderis atliko pirmąją vaskuliarizuoto nervo transplantaciją. Vėliau plačiai įdiegė ši metodą klinikinėje praktikoje. Daug operacijų buvo naujovės ir Lietuvoje: dr. V. Klimas pirmasis respublikoje pritaikė mikrochirurgijos metodą moterų nevaisingumui gydyti. 1990 m. dr. V. Tutkus kartu su svečiu iš JAV gyd. J. Baldwin pirmą kartą Lietuvoje atliko kelio sąnario artroskopinę operaciją gydymo tikslu bei artroskopinę kelio sąnario priekinio kryžminio raiščio plastiką. Už rekonstrukcinės mikrochirurgijos darbų ciklą 1982 - 1988 m. suteikta valstybinė premija bei laureatų vardai: K. Vitkui, M. Vitkui, J. Olekui, M. Minderiui, V. Klimui, G. Raubai, S. Špokevičiui ir V. Tutkui.

Per metus Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje vidutiniškai gydoma apie 1500 ligonių ir atliekama apie 1500 operacijų. 

Atliekamų operacijų spektras labai platus. Skyrius išlieka vienu iš svarbiausių replantologijos bei sudėtingos rankos traumos gydymo centrų Lietuvoje. Čia sėkmingai atliekamos amputuotų galūnių (dažniau rankų) replantacijos, taip pat sudėtingos rekonstrukcinės operacijos pacientams, patyrusiems dauginius rankos sužalojimus. Replantuotų galūnių prigijimas viršija 90 proc. ir prilygsta geriausių užsienio klinikų rezultatams. Nesant galimybių replantuoti rankos pirštus, plaštakos funkcijos atkuriamos persodinant kojos pirštus. Transplantų prigijimas siekia 100 proc. Ypač svarbu rekonstruoti rankos nykštį, nes šis pirštas plaštakos funkcionalumui pats svarbiausias. Gerų rezultatų pasiekta operuojant vaikus dėl įgimtų plaštakos anomalijų.

Gerų rezultatų pasiekta operuojant vaikus dėl įgimtų plaštakos anomalijų.

Sukaupta didelė operacijų patirtis atkuriant dėl vėžio pašalintas krūtis. Yra daug galimybių padėti tokias onkologines operacijas patyrusioms moterims, tačiau visuomenėje apie tai paprasčiausiai trūksta informacijos. Pacientėms siūlomas platus krūties rekonstrukcinių operacijų spektras: nuo silikoninių implantų, ekspanderių, ekspanderių-implantų iki autologinės rekonstrukcijos lipofilingu (daliniams krūties defektams) arba mikrochirurginiais lopais. 2012 metais mikrochirurginę rekonstrukciją TRAM lopu pakeitė moderni jo modifikacija – DIEP lopas. Pagrindinis jo privalumas – visiškai išsaugomas tiesusis pilvo raumuo, dėl to nebūna pilvo sienos išvaržų. Šis rekonstrukcijos metodas visame pasaulyje pripažintas autologinės krūties rekonstrukcijos „aukso standartu".

Esant dauginiams galūnių sužalojimams neretai susiduriama su odos minkštųjų audinių defektais. Dažnai be mikrochirurginės operacijos – minkštųjų audinių lopo persodinimo ant kraujagyslinės kojytės, ši problema neišsprendžiama.

Sėkmingai atliekamos nosies ir ausies atkūrimo operacijos dėl įgimtų anomalijų arba dėl traumos pasekmių.
Labai gerų rezultatų pasiekta mikrochirurgiškai iš pilvo ar nugaros audinių rekonstruojant dėl vėžio pašalintas krūtis. Yra daug galimybių padėti tokias onkologines operacijas patyrusioms moterims, tačiau visuomenėje apie tai paprasčiausiai trūksta informacijos.

Skyriuje per metus vidutiniškai atliekama virš 500 operacijų dėl įvairios kilmės periferinių nervų pažeidimo. Per daugelį metų skyriuje nusistovėjo gydymo taktika įvairaus pobūdžio (trauminių pažeidimų, kompresinių neuropatijų, auglių) periferinių nervų patologijos atvejais. Atliekamos ypač sudėtingos rekonstrukcinės operacijos dėl trauminės kilmės peties nervinio rezginio pažeidimo. Pasiekti geri rezultatai operuojant pacientus dėl seno trauminės kilmės veidinio nervo pažeidimo – koreguojant paralyžuotos veido pusės išvaizdą.

Nusistovėjo ir reumatoidinės plaštakos operacinio gydymo taktika. Kasmet operuojama vis daugiau reumatoidiniu artritu sergančių pacientų dėl sausgyslių ir sąnarių pažeidimo, sumažinamos plaštakos deformacijos arba užkertamas kelias joms vystytis. Šioje srityje chirurgijai dar atviros plačios perspektyvos. Viena jų – plaštakos sąnarių endoprotezavimas. 2005 m. med. dr. N. Jakutis kartu su kolegomis vieni pirmųjų šalyje reumatoidinio artrito smarkiai pažeistus delninius plaštakos sąnarius pakeitė moderniais implantais iš silikono pagal pasaulyje priimtą operacijos metodiką, panaudodami specialų šioms operacijoms skirtą chirurginių instrumentų rinkinį

Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos skyriuje sėkmingai atliekamos riešo, kelio, peties, alkūnės, čiurnos ir riešo artroskopinės (endoskopinės) operacijos. Šio tipo chirurginių intervencijų privalumas tas, kad dėl daug mažesnio operacijos traumatizmo, palyginti su atviromis operacijomis, ligoniai kur kas anksčiau tampa darbingi.

 

Keletas straipsnių žiniasklaidoje apie krūtų rekonstrukcijas:

http://www.santaroszinios.lt/blog/mikrochirurgu-kurinys-is-pilvo-audiniu-rekonstruota-vilnietes-krutis/ 

http://www.delfi.lt/sveikata/iveik-liga/po-vezio-diagnozes-dar-vienas-smugis-nuemus-tvarscius-vilnietes-lauke-sokas.d?id=74165244

http://www.15min.lt/gyvenimas/naujiena/sveikata/kol-gydytoja-ramino-kad-vezys-neskauda-moteris-prarado-kruti-1028-774924

http://lsveikata.lt/is-gyvenimo/naujo-gyvenimo-puslapi-moteris-atverte-po-rekonstrukcines-kruties-operacijos-6439


Mokslinė veikla

Akademinis – mokslinis personalas:
prof. K. Vitkus
lektorius dr. N.Jakutis
doktorantė G.Stundžaitė-Baršauskienė

Nuo 2000-ųjų metų parašytos ir apgintos 3  medicinos mokslų daktaro disertacijos:
- N.Jakutis  „Nykščio rekonstrukcija“,
- V.Tutkus  „Kelio sanario meniskų pažeidimai: klinikiniai, amžiniai ir lytiniai ypatumai bei sąsajos su blauzdikaulio atraminio paviršiaus morfologija“,
- Š. Mažeika  „Viršutinės galūnės segmentų replantacijų klinikiniai ir socialiniai veiksniai per pastaruosius 25 metus“.

Straipsniai:

  1. Vitkus K. Reconstruction of the distal phalanx of the fingers by free toe-to-hand transfer. Journal of hand surgery 1991;16B:169–174.
  2. Vitkus K., Vitkus M. Microsurgical reconstruction of shotgun blast wounds to the face. Journal of reconstructive microsurgery 1990; 5:217–228.
  3. Vitkus K., Vitkus M. Reconstruction of large infected tibia defects. Annals of plastic surgery 1992; 29:97–108.
  4. Vitkus M., Vitkus K. Microsurgery in high altitude frost-bite tissue loss. Pol Hand Surg. 1993; 17:83–90.
  5. Sakalauskaitė M, Vitkus K, Balčiūnas D, Širšinaitis S, Ročka S. Invasive giant basal cell carcinoma of the head: case report, reconstruction choice and literature review. Central European Journal of Medicine 2009; 4(4):519-526.
  6. Bruzas S, Mudenas A, Luksyte A, Valuckas K, Vitkus K, Ostapenko V. Value of latissimus dorsi flap (LDF) in breast conserving surgery (BCS). Ejc Supplements 2008; 6(7):214.
  7. Jakutis N. Rankos nykščio rekonstrukcijos istorinės raidos apžvalga. Medicinos teorija ir praktika 1999;18:55-56.
  8. Jakutis N, Vitkus K. Netikėtas operacijos dėl neišsivysčiusio rankos nykščio rezultatas ir jo analizė. Medicina 2000;36:413-19.
  9. Jakutis N, Vitkus K. Rankos nykščio rekonstrukcija dėl potrauminių defektų. Medicina 2000;36:716-26.
  10. Minderis M. Riešo kanalo sindromas. 1: Istorijos apžvalga, anatomija, etiopatogenezė.. Neurologijos seminarai  2004; 3:13-18.
  11. Minderis M. Riešo kanalo sindromas. 2: Diagnostika, gydymas. Neurologijos seminarai  2004; 4:5-14.
  12. K. Dešuk, G. Kirdaitė, M. Minderis, N. Porvaneckas, Z. Mackiewicz. Uždegimo pažeisto sinovinio dangalo histologiniai ir imunohistologiniai tyrimai.. Laboratorinė medicina 2009; 11(2):75-82.
  13. Mackiewicz Z., D. Povilėnaitė, M. Minderis, V. Gražienė, A. Rimkevičius, Y. T. Konttinen. Angiogenic stimuli in cystic tumoral calcinosis (Tetschlander disease). Case Rep Clin Pract Rev, 2002; 3(2):76-81.
  14. V.Tutkus, I.Butrimienė, G.Degutis. Artroskopinei chirurgijai  Lietuvoje - 20 metų. Medicinos teorija ir praktika 2010; 16(3):331-337
  15. V.Tutkus, I.Butrimienė, A.Barkus, G.Degutis, J.Tutkuvienė. Retrospektyvi kelio sąnario artroskopinių operacijų analizė: meniskų pažeidimų paplitimas, plyšimo tipai, lytinis dimorfizmas ir sąsajos su gretutine patologija. Laboratorinė medicina 2010; 12(4):185-193.
  16. Mažeika Š, Stundžaitė-Baršauskienė G, Vitkus K. Viršutinės galūnės segmentų replantacijų 25 metų apžvalga. Lietuvos chirurgija 2010; 8(2):72–82.
  17. Mažeika Š, Vitkus K. Replantacijos. Sąvokos: apžvalga, analizė. Sveikatos mokslai 2010; 6:3709–3714.
  18. Mažeika Š, Venalis A. Viršutinės galūnės segmentų replantacijos: 1983–2007 metų tendencijos. Visuomenės sveikata 2011; 3:107–115.

Pedagoginė veikla

Pravedami praktiniai užsiėmimai III kurso studentams. Per metus Centre vidutiniškai studijuoja apie 150 studentų. Prof. K. Vitkus ir doc. M. Minderis skaito paskaitas gydytojams – kursantams. 

Gydytojų kvalifikacijos kėlimo kursuose parengti 6 gydytojų tobulinimosi ciklai:
„Plaštakos chirurgija“,
„Periferinių nervų chirurgija“,
„Tuneliniai sindromai“,
„Plaštakos traumos ir amputacijos“,
„Ambulatorinė plaštakos chirurgija“,
„Estetinė ir plastinė chirurgija“.

Per metus Centre tobulinasi apie 30-40 įvairių specialybių gydytojų: chirurgų, traumatologų, neurologų, reumatologų. 

Centre per metus mokomi du-penki Plastinės ir rekonstrukcinės chirurgijos gydytojai-rezidentai bei apie 10 kitų specialybių gydytojų rezidentų: bendrosios chirurgijos, veido-žandikaulių chirurgijos, burnos chirurgijos, dermatologijos, sporto medicinos. 

Mokymo priemonės:
M. Minderis. Riešo kanalo sindromas. Metodinė priemonė. Vilnius, 2005.



Atnaujinta 2017-04-12
Straipsnis parodytas: 8774 kartų(kartus)