Santariškių g. 2, 08661 Vilnius
tel. (+370) 5 236 5000
faks. (+370) 5 236 5111
info@santa.lt

      

SANTAROS KLINIKOS

VILNIAUS UNIVERSITETO LIGONINĖ

VUL Santariškių klinikų onkohematologė – apie technologijų proveržį Belgijoje ir apie pažangos trūkumą Lietuvoje

Spausdinti

Lietuvoje pastaruoju metu dėl pažangaus pagalbinio apvaisinimo įstatymo netyla aršios diskusijos: dalis pasisako už konservatyvų įstatymo variantą, draudžiantį embrionų šaldymą, genetinę sunkių ligų diagnostiką, lytinių ląstelių donorystę, kai to neišvengiamai reikia, o pažangios medicinos atstovai ragina visa tai leisti ir tokiu būdu tausoti moters bei vaiko sveikatą bei užtikrinti procedūros sėkmę.

Problemas dėl nevaisingumo patiria dažnas sirgusiųjų vėžiu. Apie tai, jog daugelių onkologinių ligų atvejais pagalbinio apvaisinimo procedūros gali būti vienintelė galimybė vėžį įveikusiems žmonėms susilaukti vaikų, nuolat pasisako ir Santariškių klinikų Vaikų onkohematologijos centro vadovė dr. Jelena Rascon.

„Kalbėti apie pagalbinį apvaisinimą onkologijoje pradėta todėl, jog nuolat gerėja pacientų, sergančių onkologinėmis ligomis, gydymo rezultatai. Tai ypač aktualu vaikams, paaugliams, jauniems pacientams, kurie nuo vėžio yra gydomi vaisingame amžiuje. Po kai kurių gydymo procedūrų, pavyzdžiui – kaulų čiulpų transplantacijos, daugelis pacientų pasveiksta, tačiau skaičiuojama, jog net penktadalis vėžį įveikusių vaikų lieka nevaisingi", – kalbėjo hematologė J.Rascon.

„Tai modernus ir efektyviausias nevaisingumo gydymo būdas, galintis išsaugoti onkologinėmis ligomis sergančių pacientų reprodukcinį audinį. Vėliau kiekvienas žmogus galės apsispręsti, ar nori panaudoti šį audinį ar ne. Galbūt pacientas galės ir natūraliai susilaukti vaikų, tačiau tai yra galimybė užtikrinti gydymo kokybę ir visavertę pagalbą", – pabrėžė J. Rascon.

Medikė papasakojo apie tai, kuomet 2014 m. Belgijoje gyvenanti jauna moteris pirmoji pasaulyje susilaukė atžalos po to, kai gydytojai, siekdami išsaugoti vaisingumą, jai persodino vaikystėje išimtą ir užšaldytą jos kiaušidės audinį.

Istorija:

Penkerių metų mergaitei buvo diagnozuota reta mažakraujystės rūšis, kuriai gydyti Belgijos gydytojai nusprendė taikyti kaulų čiulpų persodinimą. Mergaitei tiko jos brolio kaulų čiulpai, tačiau prieš transplantacijos procedūrą, siekiant jog organizmas neatmestų svetimų kraujodaros ląstelių, yra atliekama intensyvi chemoterapija, galinti visam laikui pažeisti kiaušidžių veiklą.

Prieš taikydami chemoterapinį gydymą, Belgijos medikai nusprendė pašalinti vieną merginos kiaušidę ir ją užšaldyti. Tuo metu pacientei buvo 13 metų. Kaulų čiulpų transplantacija buvo sėkminga, tačiau pacientei prireikė ilgalaikio imunitetą slopinančio gydymo. Kai pacientei buvo 15 metų, jos kairioji kiaušidė nustojo funkcionuoti, todėl buvo pradėtas taikyti pakaitinis hormoninis gydymas.

Po dešimties metų, norėdama susilaukti vaikų, jauna moteris konsultavosi su gydytojais specialistais. Siekdama atkurti pacientės vaisingumą, gydytojų komanda sustabdė iki tol taikytą pakaitinę hormonų terapiją ir atšildė dalį kiaušidės audinių. 4 audinių fragmentai buvo implantuoti į likusią kiaušidę, 11 – į kitas kūno vietas.

Perkelti audiniai sėkmingai prigijo ir moteris vėl tapo vaisinga: po penkių mėnesių jai prasidėjo mėnesinės, o po kelių metų ji pastojo bei 2014 m. lapkritį pagimdė sveiką berniuką.

Gydytojai neįžvelgia kliūčių ir didesniam šeimos pagausėjimui. Jie teigia, kad net ir tuo atveju, jeigu persodinti kiaušidės audiniai prarastų savo funkcionalumą, yra galimybė į pacientės organizmą perkelti likusius audinių fragmentus.

„Mes medikai, džiaugiamės šiuo gražiu pavyzdžiu ir kol lietuviai tik diskutuoja, niekaip negalėdami priimti pagalbinį apvaisinimą reglamentuojančio įstatymo, galinčio padėti nevaisingoms Lietuvos poroms susilaukti vaikų, Belgijoje, dėka šio pažangaus gydymo būdo, vaikystėje onkologine liga sirgusi ir dėl vėžio gydymo tapusi nevaisinga moteris po pagalbinio apvaisinimo procedūrų pastojo ir pagimdė sveiką berniuką" – apibendrino Belgijos atvejį daktarė J. Rascon.

Onkohematologinių ligonių bendrijos „Kraujas" pirmininkė Ieva Drėgvienė sako, kad tokios istorijos tik dar kartą patvirtina, jog medicina nestovi vietoje ir siekia atrasti naujus, pažangius gydymo metodus, gerinti ne tik pacientų išgyvenamumą, bet ir užtikrinti visavertę gyvenimo kokybę. „Daugelyje Europos šalių pagalbinis apvaisinimas jau kurį laiką padeda sunkiomis, retomis ligomis sirgusiems pacientams susilaukti vaikų, todėl labai keista, jog Lietuvoje mokslu pagrįstą medicinos pažangą bandoma stabdyti, o svarstant pacientams itin reikšmingą klausimą, remiamasi asmeninėmis nuomonėmis, o neretai – ir prietarais, bet nesikliaujama mokslu pagrįstais gydymo būdais", – pastaruosius Pagalbinio apvaisinimo įstatymo svarstymus LR Seime komentavo I. Drėgvienė.

Faktai:

Pasaulyje per metus atliekama daugiau kaip 1,5 milijono pagalbinio apvaisinimo gydymo ciklų, gimsta daugiau kaip 350 000 naujagimių. Per beveik 40 metų po pagalbinio apvaisinimo atsiradimo pasaulį išvydo daugiau kaip 5 milijonai vaikų.

Lietuvoje apie 50 000 porų turi vaisingumo sutrikimų bei negali susilaukti vaikų. Lietuva yra bene vienintelė valstybė Europos Sąjungoje, kurioje pagalbinis apvaisinimas yra prieinamas tik pasiturinčioms poroms – neturint pažangaus Pagalbinio apvaisinimo įstatymo, šis gydymo metodas nėra kompensuojamas Privalomojo draudimo fondo lėšomis. Šalyje per metus gimsta apie 30 000 naujagimių. Skaičiuojama, kad priėmus pažangų Pagalbinio apvaisinimo įstatymą, šalyje gimstamumas padidėtų daugiau kaip 1000 naujagimių.

Pacientų organizacijos viliasi, jog bus atsižvelgta į Lietuvos pacientų interesus bei medikų bendruomenės išsakytą nuomonę, ir birželio 28 d. LR Seime pažangus bei nevaisingų porų lūkesčius atitinkantis Pagalbinio apvaisinimo įstatymas pagaliau bus priimtas.


Kontaktams:
Gitana Letukienė
VUL Santariškių klinikų
Vyriausioji specialistė ryšiams su visuomene
Tel. (8 5) 236 5097; +370 655 19 339;


Atnaujinta 2016-06-27
Straipsnis parodytas: 1316 kartų(kartus)